Nuosavybės teisių atkūrimas : Lietuvos patirtis

Abstract

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, be kita ko, buvo [vykdyta visuotinė žemės, bankų, stambiosios pramonės įmonių, kito turto nacionalizacija. Todėl 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui priėmus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, taip pat kilus pamatinius teisės aktus ir taip atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu -privačios nuosavybės teisės institutą, atsirado ir poreikis ginti pažeistas nuosavybės teises - būtinybė atkurti turėtas nuosavybės teises. Aukščiausioji Taryba, pripažinusi nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, sukūrė pagrindą vykdyti ne visišką, t. y. ne restitutio in integrum, o ribotą restituciją. Taip sudarytos prielaidos atkurti pažeistas nuosavybės teises tik įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, inter alia sudarytos prielaidos įstatymais įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems buvusiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems teisę jas atkurti, taip pat ne į visą išlikusį buvusiems savininkams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, ne bet kokiu pageidaujamu būdu ir tik laikantis įstatyme nustatytų atitinkamų privalomų veiksmų susijusių su kreipimusi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlikimo terminų. Specialus ad hoc nuosavybės teisių atkūrimo reguliavimas, kuriuo įstatymo lygmeniu buvo įtvirtinti pagrindiniai restitucijos principai, nustatytas, be kita ko, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau-Atkūrimo įstatymas).- specialiame teisės akte, turinčiame ribotą reguliavimo dalyką, taikomą ribotą laiką ir apibrėžtai asmenų grupei. [...]