"Tujos nežaliuoja – vadinasi, negaluoja"

Abstract

NEINFEKCINĖS LIGOS. Žievės pleišėjimas Žaizdos ant stiebo pasirodo žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje. Kai dienos giedros, saulėtos ir temperatūra pakyla per 0 °C, o naktimis pašąla, pietinės kamienų pusės žievė gali supleišėti. Apsauga. Augalus žiemai tiesiog reikėtų pridengti ir pavasarį per anksti nenudengti. Be to, tujų nepertręškime azoto trąšomis. Svarbu laiku patręšti paskutinį kartą prieš žiemą. Per vėlai patręštų augalų šakutės nespėja sumedėti, būna jautrios šalčiui ir staigiems temperatūrų kitimams. Džiūvimas po šaltos žiemos Tujos gali pradėti džiūti po ilgų ir šaltų žiemų, kai žemė būna giliai įšalusi. Pavasarį, orams atšilus, augalas ima garinti vandenį, o įšalusios šaknys iš dirvos negali paimti vandens. Jei oras sausas ir vėjuotas, augalas netenka ypač daug vandens ir ima džiūti. Dažniausiai tujų ir kitų spygliuočių šakutės ima džiūti ne tolygiai, o viename šone – toje pusėje, iš kurios dažniausiai pučia vėjai. Apsauga. Augalus saugokime nuo vėjų. Po žiemojimo nenudenkime per anksti ar palikime bent dalį dangų.