Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas (1919-1926 m.)

Abstract

Lietuvoje 1919–1939 m. beveik be pertrūkio veikė karo padėtis. Įvesta kaip gynybinės parengties ir vidaus saugumo užtikrinimo nepaprastoji priemonė, ji du dešimtmečius1 tiesiogiai veikė svarbiausias valstybės gyvenimo sritis, stipriai varžė piliečių politinę ir visuomeninę raišką. Didžiąją dalį2 seiminės demokratijos laikotarpio (1920–1926 m.) karo padėties veikimo sfera buvo apribota: nepakitusi ji liko tik laikinojoje valstybės sostinėje Kaune, atskirose apskrityse pagal demarkacinę liniją, kariuomenėje ir geležinkelių zonoje. Karo padėtis geležinkelių sistemoje – be galo svarbioje anuometinei valstybei srityje, iki šiol beveik nenagrinėta – negausioje Lietuvos geležinkelių istorijai skirtoje literatūroje ji paliečiama tik epizodiškai. Tokia šios temos tyrinėjimų būklė ir paskatino pabandyti bent iš dalies užpildyti istoriografijoje esančias spragas, iškeliant tikslą – atskleisti bendrą karo padėties funkcionavimo Lietuvos geležinkelių zonoje 1919–1926 m. vaizdą, ryškinant specifinius jo bruožus, reikšmę valstybei. Tikslui pasiekti suformuluoti trys uždaviniai: 1) pristatyti karo padėties geležinkelių zonoje palaikymo institucinę struktūrą, išanalizuoti jos kaitą; 2) aptarti pagrindinius karo padėties palaikymo praktikos bruožus; 3) parodyti karo padėties naudojimą geležinkeliečių kontrolei ir kovai su antivalstybine veikla jų tarpe.[...]