Многоязычие как константа языкового сознания Л. П. Карсавина. О переводе трактата Л. П. Карсавина «О совершенстве»

Abstract

Daugiakalbystė – tai daugiaplanis reiškinys, kurį būtina tyrinėti kompleksiškai, analizuoti iš skirtingų požiūrio taškų. Globalizacijos sąlygomis daugiakalbystės tyrimai turi mokslinę reikšmę, smarkiai viršijančią struktūrinę tarpusavio sąveiką ir funkcionalų kalbų išsisluoksniavimą. Daugiakalbystė suprantama kaip kelių kalbų mokėjimas ir reguliarus perėjimas iš vienos kalbos į kitą, atsižvelgiant į situaciją. Lietuvių kalba parašytame Karsavino traktate Apie tobulybę ir jo vertime į rusų kalbą leksinę ir sintaksinę interferenciją reikia analizuoti kaip facilitaciją – tai yra interferencijos potipį. Facilitacijos dėka išsisakymas kuriamas pagal pirmosios kalbos modelį, nepažeidžiant antrosios kalbos normų. Klausimas, kokiu lygiu buvo sukurta pusiausvyra tarp rusų ir lietuvių kalbų Karsavino kalbinėje sąmonėje, lieka atviras. Mąstytojas vienodai gerai kalbėjo rusiškai ir lietuviškai, bei vartojo dar keletą kalbų. Karsavinas buvo rusų filosofas ir religinis mąstytojas. Atvykus į Lietuvą jo kūryboje prasidėjo naujas laikotarpis, susietas su lietuvių literatūrinės kalbos tyrinėjimu. Traktato "Apie tobulybę" ir jo vertimo iš lietuvių į rusų kalbą analizė yra mokslinis ir praktinis daugiakalbystės srities šiuolaikinių tyrimų patvirtinimas.