Socialinės medijos rinkiminėje komunikacijoje : lygios galimybės ar skaitmeninė atskirtis?
| Author |
|---|
Šuminas, Andrius |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2012 | 1 | 53 | 72 |
Internetas ir interaktyviosios socialinių medijų priemonės ne tik užima vis svarbesnę vietą kasdieniame žmonių gyvenime, bet ir tampa plačiai naudojamu politinės komunikacijos kanalu, kuriame politikų generuojamo komunikacinio turinio apimtys nuolat didėja. Dėl savo ypatybių, kaip antai, laisva ir nemokama prieiga, socialinių medijų priemonės yra prieinamos visiems politikams. Tačiau iki šiol mūsų šalyje nebuvo analizuota, kokiomis apimtimis socialinių medijų kanalus politinio proceso dalyviai naudoja politinės komunikacijos tikslams. Šiame straipsnyje skaitmeninės atskirties aspektu analizuojamas interaktyviųjų socialinių medijų priemonių naudojimas politinės komunikacijos tikslams. Tekste aiškiai apibrėžiama skaitmeninės atskirties sąvoka ir samprata, išskiriamos skirtingos šio proceso raiškos kategorijos. Taip pat straipsnyje pristatomi mūsų šalies politikų naudojimosi socialinių medijų priemonėmis 2011 metų savivaldybių tarybų rinkiminės kampanijos metu tyrimo rezultatai. Jie atskleidžia įvairias skaitmeninės atskirties apraiškas pagal skirtingas politikų demografines ir sociopolitines charakteristikas, kaip antai, savivaldybės dydis, politikų lytis, amžius, išsilavinimas, gaunamos pajamos, partinė priklausomybė ir institucinė pozicija.
The Internet and interactive social media are not only playing an increasingly important role in people’s daily life, but are also becoming a widely used channel of political communication which sees a constant growth in the volume of communication content generated by politicians. Due to their features such as easy and free access, social media are available to all politicians, but no studies have so far been done in Lithuania which would analyse the extent to which the participants in the political process use the channels of social media for the purpose of political communication. In this article, the use of social media for political communication purposes is analysed from the perspective of the digital divide. The definition and concept of the digital divide are clearly described in the text. Different categories of the manifestation of this process are identified. Moreover, this article also presents the results of the research of social media as it was used by our country’s politicians during the municipal elections campaign in 2011. They reveal different manifestations of the digital divide based on different demographic and social-political characteristics of politicians, such as municipality size, gender, age, education, income, political affiliation and institutional position.