Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/38192
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Dereškevičiūtė, Sigita
Title: Dėl lietuvių kalbos sklandžiųjų priebalsių kiekybės
Other Title: About the quantity of Lithuanian approximant lateral, nasal and trill consonants
Is part of: Žmogus ir žodis : mokslo darbai. Didaktinė lingvistika. Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas, T. 10, nr. 1 (2008)
Extent: p. 15-19
Date: 2008
Keywords: Priebalsiai sklandieji;Minkštumas briebalsių;Trukmė;Dvigarsis;Priegaidė;Lateral consonants;Nosal consonants;Trill consonants;Palatalization;Duration;Diphthong;Accent
Abstract: Išsamios lietuvių bendrinės kalbos priebalsių akustinių ypatybių analizės nėra. Tad šiuo tyrimu norėta išsiaiškinti bent preliminarius priebalsių kiekybės santykius. Tyrimui pasirinkta diktoriaus V. Širkos perskaityta rišlaus teksto ištrauka (beveik 1h 40 min. trukmės įrašas, kuriame iš viso buvo ištarta apie 60 tūkst. garsų). Rišlus tekstas, o ne specialus testas pasirinktas tam, kad būtų galima nustatyti trukmės skirtumus, kurie egzistuoja realioje vartosenoje. Priebalsių trukmė nustatyta automatiškai anotuojant garso įrašus HTK šnekos atpažinimo įranga. Kiekybės duomenys apdoroti statistiškai. Pranešime analizuojama, ar priklauso priebalsių kiekybė nuo palatališkumo, tarimo vietos, ar skiriasi priebalsio kiekybė, jei jis yra dvigarsio dalis, bei ar turi įtakos kiekybei kirtis. Gauti preliminarūs rezultatai rodo, kad kietieji priebalsiai yra šiek tiek ilgesni už minkštuosius. Sklandžiųjų priebalsių tarimo vieta gana artima, todėl akivaizdesnių trukmės skirtumų šiuo aspektu nepastebėta. Iš gautų rezultatų galima pastebėti tendenciją, kad dvigarsyje esantys sklandieji priebalsiai ilgesni už viengarsius. Tačiau šiuos rezultatus dar reikėtų tikslinti. Kaip ir galima tikėtis, tvirtagalis dvigarsio antrasis dėmuo yra ilgesnis už nekirčiuotą dvigarsio dėmenį
The acoustical properties of Lithuania consonants have been very little researched. The aim of this work is to investigate at least the tentative relations of the duration of Lithuanian approximant lateral, nasal and trill consonants. Investigations are based on a coherent text fragment recorded by V. Širka (about 1 h 40 min. record, containing about 60 thousand sounds). The coherent text was chosen on purpose to define differences of duration, existing in a real usage. The duration of the consonants was set automatically, recording the sounds with speech identification equipment (HTK). The duration data was processed statistically. In this paper it is analyzed if the duration of consonants depends on palatalization, place of articulation, if the duration differs when it is diphthong and if the accent has an influence on its duration. Tentative results show that palatalized consonants approximants are a little bit longer than hard consonants in term of their duration. A place of articulation of all these consonants is quite close, therefore obvious duration differences were not observed. From the results a tendency can be noted, that diphthongs are longer than monophthongs. However, the results should be revised. As it was expected, stressed part of diphthong is longer than of that unstressed
Internet: http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika/2008/2008.pdf
http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika/2008/2008.pdf
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.13 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

136
checked on Jan 5, 2020

Download(s)

10
checked on Jan 5, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.