Sąveikos reikšmė mokymo(si) procese

Abstract

Šiame straipsnyje analizuojamos pedagoginės ir psichologinės sąveikų teorijos. Yra pateikiami jaunesniojo amžiaus vaikų socialinės sąveikos tyrimai, taikant mokymosi grupėse metodiką. Tyrime dalyvavo 32 pradinių klasių mokytojai ir 734 pradinių klasių moksleiviai iš 13 Kauno miesto ir rajono mokyklų. Vidutinis poreikių per pamoką skaičius eksperimentinėse grupėse sumažėjo nuo 24 iki 10 (statistiškai reikšmingas skirtumas •• p < 0.0001), o kontrolinėse grupėse skirtumas išliko tas pats, t.y. nuo 26,7 iki 25.5. Jis nėra statistiškai reikšmingas (p>0.872). Eksperimento pabaigoje sąveika pagerėjo, ir moksleiviai mažiau trukdė mokytojus, t.y. moksleivių poreikiai (neaiškus turinys ar sąvokos, neaiškios užduotys, probleminiai klausimai, elgesio problemos, įvairūs konsultaciniai klausimai, darbo kokybės įvertinimas, mokymo priemonių trūkumas, neaiški rašyba) sumažėjo, moksleiviai išmoko patys išsiaiškinti įvairius klausimus grupėse. Moksleiviai išmoko labiau pasitikėti vienas kitu ir prisiimti atsakomybę, pareikalauti daugiau disciplinos ir tvarkos vieni iš kitų bei spręsti problemas kartu grupėje. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokymosi bendradarbiaujant gebėjimų įvaldymas sąlygoja socialinės sąveikos pokyčius: gebėjimą priimti ir toleruoti skirtingas idėjas, padėti draugui ir t.t.