Žmogaus aukštųjų psichinių funkcijų formavimosi analizė L. Vygotskio kultūrinės-istorinės koncepcijos kontekste

Abstract

Pastarųjų metų politiniai, visuomeniniai-ekonominiai mūsų šalies pokyčiai sukėlė ženklų socialinių mokslų metodologinį virsmą. Bandant atsiriboti nuo totalitarinio mąstymo, buvo atsisakoma ir kai kurių sovietinių edukologijos mokslininkų koncepcijų. Atsirado palanki niša skubotam jų įdirbio nuvertinimui. Toks likimas ištiko ir L. Vygotskio bei jo šalininkų mokslinę mokyklą, apie kurios renesansą vis plačiau kalbama. Straipsnio tikslas – pateikti kultūrinės-istorinės mokyklos ypatumus, metodologines paieškas žmogaus psichinėms funkcijoms, mąstymui atskleisti. Straipsnyje analizuojama originali kultūrinės-istorinės mokyklos raida, kuri kūrėsi veikiama dviejų priešingų žmogaus sąmonės ir elgesio pažinimo krypčių – intraspekcionizmo bei refleksologijos ir biheviorizmo. Žmogaus sąmonės kaip funkcinės sistemos formavimasis Vygotskio mokykloje aiškinamas remiantis tuo metu naujais originaliais konceptais: psichologinėmis priemonėmis, instrumentais (ženklais), psichinių funkcijų interiorizacijos („įauginimo“), aktualios bei artimiausios plėtros zonos ir kitais. Straipsnyje Vygotskis pateikiamas kaip pripažintas defektologijos mokslo pradininkas ir teorinis pagrindėjas, analizuojantis psichinių funkcijų suirimo problemas ir pateikiantis savitą defekto struktūros bei jo socialinės kompensacijos koncepciją. Turint galvoje tuometinę psichologijos ir specialiosios pedagogikos (defektologijos) mokslo raidą, subjektyviais arba objektyviais metodais aiškinančią žmogiškąją psichinę realybę, autoriaus iškeltos metodologinės nuostatos buvo neabejotinai drąsios, novatoriškos ir daug dešimtmečių pralenkusios savo laikmetį

With the change of socio-economic system in Lithuania, with major political changes and restoration of independence, manifestations of totalitarianism and extreme Marxism-Leninism were eliminated in various spheres of social life, science included. Culture and science (especially social sciences and education studies) are sensitive to philosophical and ideological transformations. In order to dissociate themselves from totalitarian thinking, the conceptions and ideas of some Soviet scientists working in the field of education studies have been rejected. A favourable niche has appeared for the inconsiderate and rash devaluation of their work. It can be said that this happened to Vygotsky’s and his followers’ cultural-historical school, the renaissance of which has been noticed recently; its scientific authenticity is no longer doubted, while methodological searches of this school are waiting for deeper educational and social research. The development of this original cultural-historical school (the first two decades of the 20th c.) was influenced by two opposite trends of studying human consciousness and behaviour, namely by introspection, which favours observation of the content and acts of human consciousness, and reflexology and behaviourism, denying consciousness as an object of research and explaining psyche as behaviour of various forms, conceived as the total of reactions of the organism towards external stimuli or signals. The author of the present conception and his followers avoided above-mentioned contradictions by stating that psychology needs a completely new methodology to analyse the problem of consciousness. In their opinion, if behavioural psychology ignores the problem of consciousness and used subjective empirical research methods, the problem is likely to persist. Thus Vygotsky was against both the theory of ’hereditary’ thinking and ’external determination’