Graikiškasis filosofijos mitas

Abstract

Straipsnyje aptariama galimybė graikų filosofijos fenomeną analizuoti „netechniniu“ aspektu (ieškant alternatyvos tam, ką Heideggeris apibūdina kaip mąstymo „techninio“ interpretavimo aspektą); siūloma šį fenomeną traktuoti kaip diskursą, kurio reikšmė nepriklauso nuo praktinio taikymo sąlygų. „Netechniniu“ požiūriu graikų filosofija – tai idealaus tikslo siekis, galima sakyti, idëjos apskritai siekis, nesutampantis su jokiais kasdieniais interesais. Straipsnyje iškeliama hipotezė, jog graikų filosofijos savivokos ar refleksijos pradinės formos yra ne naujai atsiradusios, bet perimtos iš ankstesniosios literatūrinės tradicijos

In the article, the possibility of the “non-technical” interpretation of Greek philosophy is discussed (in other words, we try to find the point of view opposite to that which Heidegger describes as the “technical” aspect of the interpretation of thought). From the “non-technical” point of view, philosophy is conceived essentially as a discourse, and its meaning and value do not depend on the external circumstances of practical application. The main assumption is that Greek philosophy inherits its primordial forms of self-reflection from the previous tradition of Greek literature. It becomes obvious when the new ideal of philosopher (i.e. “wisdom seeker“) is analysed in the context of so-called “Greek wisdom“