Jėzuitų idėjų recepcija LDK visuomenėje XVII a. pirmojoje pusėje : Petro Šiukštos testamentas

Abstract

XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje jėzuitai Lietuvoje buvo vieni svarbiausių katalikiškojo tikėjimo platintojų. Vienu iš aktyvių jėzuitų rėmėjų buvo Žemaičių pavieto bajoras Petras Šiukšta. Šio darbo tikslas – remiantis 1635 m. vasario 7 d. sudarytu Petro Šiukštos testamentu, išsiaiškinti ir įvertinti jėzuitų idėjų poveikį šiam bajorui bei P. Šiukštos nuopelnus jėzuitų veiklos plėtrai Lietuvoje. Petras Šiukšta buvo išsilavinęs ir susipažinęs su jėzuitų idėjomis, skaitė knygas apie žymiausius jėzuitų ordino narius bei, išlikdamas pasauliečiu, bandė veikti pagal jėzuitiškuosius principus. 1587 m. P. Šiukšta įsigijo Apytalaukio dvarą Upytės paviete, šalia Nevėžio upės, keletą kilometrų nutolusį nuo Kėdainių, ir pradėjo kurti savo šeimos bei giminės galią. P. Šiukšta buvo svarbiausiu bajorų teisėju Žemaitijoje, priklausė Žemaičių bajorijos elitui. Visuomeninėje ir politinėje veikloje P. Šiukšta peržengė savo pavieto ribas ir ėmė atstovauti pavieto bajorams spręsdamas svarbiausius LDK bei visos Lenkijos ir Lietuvos valstybės reikalus. P. Šiukšta rūpindamasis kokybiška sielovada, Apytalaukio koliacijos teises perdavė jėzuitams. Matydamas, kad švietimas buvo prioritetinė jėzuitų veiklos rūšis, P. Šiukšta Apytalaukyje liepė išlaikyti bakalaurą, fundavo bursą prie Kražių kolegijos ir paskyrė lėšų jėzuitams Kaune įsikurti. Pritardamas artimo meilės ir žmogiškumo idėjomis, humanistiškai rūpinosi savo tarnų ir valstiečių materialiąja padėtimi, nelaikė jų žemesniais ar antrarūšiais žmonėmis.