Dėl aukštojo mokslo sociologijos objekto

Abstract

Straipsnyje analizuojama, kaip aukštojo mokslo objektą konstruoja struktūrinio funkcionalizmo, konflikto teorijos bei interpretacinės sociologijos teorijos. Parodoma, kad struktūrinis funkcionalizmas aukštojo mokslo sistemą apibūdina ne tik kaip aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo priemone, bet ir kaip moderniosios visuomenės meritokratinių bei egalitarinių principų įgyvendinimo priemone. Šiai sociologinei prieigai pagrindinė socialinė sistema yra nacionalinė visuomenė, todėl analizuojama, kaip nacionalinės valstybės raida susijusi su elitinio ir masinio aukštojo mokslo sistemos kaita ir trumpai aptariama kaip aukštojo mokslo sistema yra susijusi su Lietuvos visuomenės raida. Konflikto teorijos aukštojo mokslo sistemą analizuoja kaip skirtingų socialinių grupių interesų susidūrimo lauką ir atskleidžia, kad moderniųjų visuomenių masinės švietimo ir aukštojo mokslo sistemos ne tik palaiko socialinę nelygybę, bet jos aukštojo mokslo sistema nevisuomet palanki merotikratinių principų įgyvendinimui. Galiausiai aptariama aukštojo mokslo sistemos socialinių veikėjų sąveikos sociologija, kuri apibrėžiama kaip simbolinio interakcionizmo ar mikrosoacialinio lygmens ar interpretacinė sociologija

The paper discuses the subject of sociology of higher education. It is generally agreed that there are at least three major sociological perspectives, identified here as structural functionalism, interpretative sociology and conflict or critical theories. The earliest influential sociological theories of education generally and of higher education particully emerged within structural funcionalist analysis. For E.Durkheim the task of sociology with respect to education is to uncover and specify the „normal“ characteristics for any given society in oder to ensure closer integration between society and individuals. The work of Talcott Parsons represents the functionalist view that the education system are responsible for inculcating common social values. The central assumption of structural funcionalist analysis, the presupposition that social stratification and inequality are necessary structural features of advanced societies. The reproduction of society involves an assumed hierachy of positions that must be filled with suitably qualified and motivated people. Very close to structural functionalist analysis are technological functionalism, human capital theory and status attainment research which are presented in paper too. The theories of Conflict analyse the higher education as a field of encounter of the interests of different social groups and as reproduction of higer social classes and stratum. The research within the interpretative tradition support functionalist and critical analyses of social reproduction, but at the same time stresses the necessity to to research on mening of behaviour