Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/37047
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archeology (H005)
Author(s): Pukšto, Andžej
Title: Jerzy Giedroyc i współczesne stosunki polsko-litewskie
Other Title: Jerzys Giedroycas ir šiuolaikiniai lenkų-lietuvių santykiai
Is part of: Universalioji asmenybė Europos kultūros kontekstuose: Česlovo Milošo skaitymai II : [straipsnių rinkinys]. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008
Extent: p. 194-202
Date: 2008
Keywords: Giedroycas, Jerzys;Nacionalizmas;Emigracija;Tautinės mažumos;Užsienio politika;Giedroyc, Jerzy;Nationalism;Emigration;National minorities;Foreign policy
ISBN: 9789955123545
Abstract: Kai man jau viskas atsibos, tada pasiskelbsiu lietuviu – sakė viename iš savo paskutiniųjų interviu Jerzys Giedroycas, neslėpdamas nusivylimo politinės situacijos Lenkijoje raida. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jerzys Giedroycas, vienas pirmųjų lenkų intelektualų, ėmėsi išnarplioti sudėtingą lenkų nacionalizmo „mazgą“. Tuo laiku dėl kelių priežasčių susiklostė labai nepalanki situacija šiai problemai spręsti. Didžiausia ir dažniausiai minima problema buvo ta, jog lenkų išeivija laikėsi pernelyg patriotinių nuostatų. Iš dalies juos buvo galima suprasti, nes daugumos gimtieji namai atsidūrė net ne Liaudies Lenkijoje, o Lietuvos, Ukrainos ar Baltarusijos socialistinių respublikų teritorijose. Tėvynės praradimo skausmas buvo didžiulis. Šio išskyrimo skausmo skonį Giedroycas jau paragavo tarpukaryje. Jo Minską nuo Lenkijos jau 1921 m. atskyrė siena ir nebuvo jokių galimybių aplankyti savo gimtąjį miestą. Kai šeštame dešimtmetyje mėnraščio „Kultura“ puslapiuose buvo keliama kokybiškai naujų lenkų-lietuvių, lenkų ukrainiečių-baltarusių santykių problema, daugelis tėvynainių rimtai abejojo, ar iš viso šios idėjos kada nors bus pritaikomos ir įgyvendintos, nes komunistinė santvarka jau buvo įsitvirtinusi ir sustiprėjusi Senojo žemyno rytinėje dalyje, gavusi Vakarų valstybių pasyvų pritarimą. Žinome, kad 1955 m. mėnraštyje pasirodė Juozo Girniaus straipsnis „Lenkų-lietuvių dialogo beieškant“. Iš lenkų pusės norinčių pasisakyti buvo daugiau, nors tai buvo nevienodo „kalibro“ autoriai. Be abejo, buvo skaitomasi su Czeslowo Miloszo nuomone. Be to, „atsirado“ rašytojas Jozefas Mackiewiczius, vienas iš paskutiniųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bardų (Mackiewiczių šeima buvo susigiminiavusi su Lozoraičiais, kurie jiems padėjo išsprukti iš 1939 m. sovietų užimto Vilniaus). [...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/37047
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.75 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

122
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

10
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.