Kwestia kultury słowianskiej we wczesnej mysli Jozefa Albina Herbaczewskiego

Abstract

Lietuvių ir lenkų rašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944) buvo aktyvus XX a. pirmosios pusės Lietuvos ir Lenkijos kultūrų veikėjas. Lietuvių tyrinėtojų laikomas pirmuoju lietuvių literatūros modernistu, jis priskiriamas ir prie Jaunosios Lenkijos rašytojų. Didžiąją gyvenimo dalį Herbačiauskas praleido Lenkijoje, daug rašydamas lenkų literatūros ir kultūros temomis. Jis neapsiribojo šiomis dviem kultūromis ir tuo pat metu gyvai domėjosi Vakarų Europos bei Rusijos literatūros ir filosofijos naujienomis. 1900–1910 m. Rusijos ir kitų slavų tautų kultūra užėmė itin svarbią vietą jo gyvenime: apie tai liudija dalyvavimas Krokuvos Slavų klube, skaitytos viešos paskaitos bei spaudoje pasirodę straipsniai. Prie slavų kultūros klausimo rašytojas sugrįždavo ir vėliau, apmąstydamas Vakarų ir Rytų civilizacijų konfliktą bei perspėdamas apie iš Rusijos gresiantį pavojų, tačiau būtent ankstyvuosiuose jo straipsniuose, skirtuose rusų kultūrai ir literatūrai, galime rasti vėlesnių jo svarstymų užuomazgas ir pagrindimą. Lenkų ir lietuvių tyrinėtojai iki šiol apeidavo slavų kultūros klausimą Herbačiausko kūryboje, susitelkdami ties lietuvių ir lenkų literatūros problemomis, todėl šios temos pristatymas padės geriau pažinti įvairiapusę rašytojo asmenybę ir sudėtingą jo pasaulėžiūrą. Herbačiauskas pradėjo domėtis rusų kultūra dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Joje gerai išmoko rusų kalbą, susipažino su Rusijos istorija, literatūra ir kultūra, taip pat ėmė savarankiškai skaityti įvairius rusų autorius. Išvykęs į Krokuvą, jis įsitraukė į tenykštę menininkų bohemą, susižavėjo Jaunosios Lenkijos literatūra ir lenkų romantikais, tačiau nepamiršo ir rusų literatūros. [...]