Ar galimas neoliberalus socialinis teisingumas? Lietuvos mokyklų tinklo optimizavimo interpretacijos ir patirtys
Author | Affiliation | |
---|---|---|
Lietuvos socialinių tyrimų centras | LT |
Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
---|---|---|---|---|
2018 | 9 | 9(2) | 37 | 60 |
Straipsnyje žvelgiama į tam tikrus švietimo srities procesus per socialinio teisingumo prizmę. Pirmojoje straipsnio dalyje apžvelgiamos pasirinktos socialinio teisingumo teorijos ir jų taikymas švietimo srityje. Antrojoje dalyje analizuojama, kaip socialinis teisingumas švietimo srityje konstruojamas konkrečiame pasirinktame politikos priemonių dokumente – „Mokyklų tinklo pertvarkos metodinėse rekomendacijose“ (LR ŠMM 2004). Trečiojoje straipsnio dalyje analizuojama lauko tyrimų medžiaga atskleidžiant, kokie procesai švietimo srityje suvokiami kaip (ne)teisingi, žvelgiant iš skirtingų visuomenės grupių perspektyvos. Kokybinis tyrimas vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Jo metu autorė atliko daugiau kaip trisdešimt pusiau struktūruotų ir giluminių interviu su mokyklų lietuvių ir rusų mokomosiomis kalbomis bendruomenių nariais, kaip stebėtoja dalyvavo kai kuriuose viešuose protestuose, kilusiuose dėl mokyklos uždarymo. Straipsnyje teigiama, kad tiek analizuotame politikos priemonių dokumente dėl mokyklų tinklo pertvarkos, tiek interviu su šios politikos kritikais atsiskleidžia skirtingos socialinio teisingumo sampratos, pagrįstos skirtingais prioritetais. Praktiniu požiūriu tai atskleidžia, kad skirtingoms visuomenėms grupėms, turinčioms nelygiavertę galią veikti procesus švietimo srityje, trūksta veiksmingos komunikacijos.
The paper focuses on perceptions of social justice in education as constructed in selected policy document and in interviews with members of schools with Lithuanian or Russian language of instruction in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. The paper investigates the perceptions of school network reorganization which started in early 2000s and was forced by demographic situation in the country when due to diminished number of pupils a number of schools in different regions faced the problem of survival. The first part of paper overviews selected theories on social justice and social justice in education (Fraser 1996 and 2007; Cribb, Gewirtz 2003; Vincent 2003a and 2003b) as well as research conducted on similar issues in different countries (Clarke 2012 and 2014; Wrigley 2008; Walkenhorst 2008) and Lithuania (Merkys et al 2005; Duoblienė 2010; Žalimienė et al, 2011; Petrušauskaitė 2014; Bartaševičius 2015a and 2015b). The second part of a paper focuses on the analysis of selected policy document, i.e. recommendations to municipalities on the process of school network reorganization prepared by the Ministry of Education and Science (LR ŠMM 2004). It argues that these recommendations incorporate the themes of equal opportunities, quality of education and economic efficiency, however, economic efficiency is the primary theme there and this echoes researchers’ findings in different contexts (Bartaševičius 2015a and 2015b; Liaasidou, Symeou 2016). The last part of the paper analyses the data of the qualitative fieldwork in three major cities of Lithuania when more than 30 interviews were conducted with members of schools with different language of instruction and representatives of municipalities. [...].