Endogenous indicators of the joint intertemporal financing and investing program

Abstract

Van Horne and Vachowiz Jr. (2001, 2003) state that the criteria for selecting long-term investments is possibly the most complicated and the most disputable issue in financial management. The purpose of this paper is further in-depth understanding of this issue. The paper is intended as a continuation of discussion with highly respected Dr. Kruschwitz (1995, 2000) on the meanings of calculated endogenous rate of return (deu. “Endogene Kalkulationszinsfuse”) and endogenous capitalization (deu. “Endogene Kapitalwert”), covered in his relevant books “Investitionsrechnung” (6th and 8th eds.). It will be proved that the concept of endogenous calculated profitability offered by honourable Dr. Kruschwitz contains serious fallacy, which also remains in the latest editions of this famous book. The goal is to explain the contents of endogenous rates of return and endogenous capitalizations with the help of linear programming by means of the Stiefel (1960) systems of equation and theorem of duality.

Van Horne ir Vachowiz Jr. (2001, 2003) teigia, kad ilgojo laikotarpio investicijų pasirinkimo kriterijai tikriausiai yra sudėtingiausi ir labiausiai ginčytini investicijų valdymo klausimai. Šio straipsnio tikslas – nuodugniau išanalizuoti šią problemą. Straipsnis skirtas tolesnėms diskusijoms su didžiai gerbiamu dr. Kruschwitz (1995, 2000) apie apskaičiuotas endogeninės grąžos normos (vok. „Endogene Kalkulationszinsfuse“) ir endogeninės kapitalizacijos (vok. „Endogene Kapitalwert“) vertes, kurios pateikiamos jo knygose „Investitionsrechnung“ (6 ir 8 leidimas). Straipsnyje siekiama įrodyti, kad į gerbiamo dr. Kruschwitz pasiūlytą pelningumo skaičiavimą įsivėlė rimta klaida, kuri pastebima ir naujausiuose šios knygos leidimuose. Taikant tiesinio programavimo vertes ir Stiefel (1960) lygčių sistemas bei dualumo teoremą, siekiama paaiškinti endogeninės grąžos normos ir endogeninės kapitalizacijos esmę.