Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36792
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Bagdonė, Karolina
Title: Teksto adresato vaidmuo lietuvių egzodo poezijoje
Other Title: The role of the addressee in Lithuanian exodus poetry
Is part of: Darbai ir dienos, 2018, nr. 69, p. 179-192
Date: 2018
Keywords: Recepcinė kritika;Wolfgang Iser;Implikuotasis skaitytojas;Egzodo poezija;Liūnė Sutema;Reader-response criticism;Implied reader;Exodus poetry
Abstract: Skaitytojo kaip tekstinio modelio vaidmuo, teksto poveikis skaitytojui bei jųdviejų koreliacija XX a. lietuvių egzodo poezijoje mažai tyrinėti. Dažniausiai buvo susitelkiama į empirinio skaitytojo vaidmenį, akcentuojant jo reakcijas, arba į įvaizdžius bei temas, nuošaly paliekant skaitymo akto refleksiją. Egzodo poezijos kontekste skaitytojo modelio tyrimas komplikuojasi dėl joje kuriamos išgrynintos, „nepuošnios“, hermetiškos, nekomunikabilios poetinės kalbos. Ja nusakomas literatūros tremtyje („literatūros be skaitytojo“) likimas. Šiame straipsnyje sutelksime dėmesį į literatūros komunikacijos sąlygas, poetinės kalbos tyrimus, teksto struktūros elementus ir taip mėginsime rekonstruoti Liūnės Sutemos (Zinaidos Nagytės-Katiliškienės) tekstuose pasirodantį skaitytojo modelį. Darysime išvadą, kad poetinio teksto ir skaitytojo sąveikos analizė atskleidžia Liūnės Sutemos tekstuose glūdinčią antropologinę literatūros kūrimo ir mūsų prigimties bendrybę, o siekis svarstyti klausimus apie teksto skaitymą tolygus visos žmogiškos patirties refleksijai.
The role of the reader as a textual model, the impact of the text on the reader, and the correlation of the two are not sufficiently studied in the Lithuanian 20th century exodus poetry. Studies often focus on the empirical role of the reader with an emphasis on the reader’s reactions, on images or themes, leaving aside the reflection of the act of reading. The study of the reader model in the context of exodus poetry is complicated due to a purified, “unornamented”, airtight, and un-communicative poetic language. This language is used to tell the fate of a literature in exile (‘a literature without a reader’). This article focuses on the conditions of literary communication, structural elements of the texts, studies of poetic language, and uses them to reconstruct the reader model, which appears in the texts of Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė). The analysis of the interaction of a poetic text and the reader reveals the commonality of literary creation and our nature. And the attempt to evaluate questions about reading the texts is parallel to the reflexion of all human experience.
Internet: https://doi.org/10.7220/2335-8769.69.11
https://hdl.handle.net/20.500.12259/36792
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2018, nr. 69

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

148
checked on Mar 3, 2020

Download(s)

144
checked on Mar 3, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.