Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36780
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Psichologija / Psychology (S006)
Author(s): Markšaitytė, Rasa;Žardeckaitė-Matulaitienė, Kristina;Šeibokaitė, Laura;Endriulaitienė, Auksė
Title: The importance of social trust for the prediction of well-being of Lithuanians and Lithuanian emigrants
Other Title: Socialinio pasitikėjimo svarba Lietuvoje bei emigracijoje gyvenančių žmonių gerovei
Is part of: Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris = International journal of psychology: a biopsychosocial approach. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2017, Nr. 21
Extent: p. 71-92
Date: 2017
Note: e-ISSN 2345-024X
Keywords: Emigrantai;Pasitikėjimas žmonėmis;Emocinė gerovė;Socialininė gerovė;Psichologinė gerovė;Emigrants;Trust in people;Emotional well-being;Social well-being;Psychological well-being
Abstract: Tyrimo tikslas. Pastaruoju metu nustatyta, kad socialinis pasitikėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių gerovę skirtingose populiacijose ir įvairiomis sąlygomis. Tačiau migracijos kontekste socialinio pasitikėjimo ir gerovės sąsajų tyrimų vis dar nepakanka. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti skirtingų socialinio pasitikėjimo rodiklių svarbą Lietuvos gyventojų ir lietuvių emigrantų gerovei, atsižvelgiant į socialines ir demografines tiriamųjų charakteristikas. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 1209 lietuviai (52,2 % iš jų buvo lietuviai emigrantai; 19,9 % buvo vyrai), tiriamųjų apklausa vyko internetu. Emocinė, socialinė ir psichologinė gerovė matuota trumpąja psichikos sveikatos kontinuumo skale (MHC-SF, Keyes, 2009). Socialiniam pasitikėjimui žmonėmis ir pasitikėjimui institucijomis įvertinti, remiantis Europos socialiniu tyrimu, buvo pasirinkta 12 klausimų. Rezultatai. Emigracijoje gyvenantys lietuviai labiau pasitikėjo įvairiomis institucijomis, jų emocinė, socialinė ir psichologinė gerovė buvo aukštesnė nei likusių gyventi Lietuvoje, o pastarieji, lyginant su lietuviais emigrantais, nurodė stipresnį socialinį pasitikėjimą žmonėmis. Aukštesnė emocinė, socialinė ir psichologinė emigrantų gerovė, taip pat ir aukštesnė psichologinė Lietuvos gyventojų gerovė buvo susijusi su stipresniu pasitikėjimu įvairiomis institucijomis. Aukštesnę emocinę ir socialinę Lietuvos gyventojų gerovę paaiškino stipresnis pasitikėjimas žmonėmis, stipresnis pasitikėjimas institucijomis ir didesnės šeimos pajamos. Visuose regresijos modeliuose socialinio pasitikėjimo rodiklių aiškinamoji vertė buvo didžiausia. Išvada. Socialinis pasitikėjimas (o ypač pasitikėjimas įvairiomis institucijomis) yra svarbus Lietuvos gyventojų ir emigrantų gerovės veiksnys
Objective. Recent studies have confirmed that social trust is one of the most important correlates of well-being in different populations and contexts. However, there is a lack of research on this relationship in the context of migration. Therefore, this study aimed to evaluate the importance of several social trust indicators for well-being of Lithuanians and Lithuanian emigrants and to compare this relationship in both groups taking into account their social and demographic characteristics. Methods. One thousand two hundred and nine Lithuanians (52.2 % Lithuanian emigrants; 19.9 % males) participated in the cross-sectional online survey on a voluntary basis. Emotional, social, and psychological well-being was measured using the short form of Mental Health Continuum Questionnaire (MHC-SF, Keyes, 2009). The sense of general trust in people and social trust in different governmental and public institutions was measured using 12 separate questions based on the European Social Survey. Results. Lithuanian emigrants reported higher trust in institutions and higher emotional, social, and psychological well-being; meanwhile, non-migrants had higher general trust in people compared to emigrants. Higher trust in various institutions was an important factor in the prediction of higher emotional, social, and psychological well-being of Lithuanian emigrants and of higher psychological well-being of Lithuanians who stayed in their home country. Emotional and social well-being of non-migrants was explained by higher general trust in people, higher trust in institutions and higher levels of family income. Social trust variables showed the highest predictive value in all regression models. Conclusion. Thus, social trust (especially trust in institutions) is an important predictor of well-being in Lithuanians and Lithuanian emigrants
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/36780/1/ISSN2345-024X_2017_V_21.PG_71-92.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/36780
https://doi.org/10.7220/2345-024X.21.4
Affiliation(s): Psichologijos katedra
Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach / Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2017, [vol.] 21
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml13.69 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

294
checked on Mar 31, 2020

Download(s)

186
checked on Mar 31, 2020

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.