Konfidencialumo užtikrinimo ir skaidrumo principo santykis viešuosiuose pirkimuose

Straipsnyje nagrinėjami konfidencialumo viešuosiuose pirkimuose teoriniai aspektai: konfidencialios informacijos samprata, konfidencialios informacijos apsaugos teisinis pagrindas (reguliavimas) ir iš jo kylanti perkančiųjų organizacijų pareiga neatskleisti tiekėjų pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims, taip pat tiekėjų, siekiančių jiems priklausančios informacijos apsaugos, teisės ir pareigos. Išanalizavus konfidencialumo teorinius aspektus, keliamas klausimas, kokios yra konfidencialumo užtikrinimo viešuosiuose pirkimuose ribos. Siekiant atsakyti į iškeltą klausimą, analizuojamas viešųjų pirkimų skaidrumo principas ir iš jo kylančios tiekėjų teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įgyvendinimo reikalavimai. Tiekėjams siekiant susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymus sudarančia informacija ir tokiu būdu įvertinti, įskaitant, bet neapsiribojant, perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, susiduria dvi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo saugomos vertybės – teisė į pakankamą informaciją, kaip skaidrumo principo išraiškos forma, ir teisė į konfidencialios informacijos apsaugą. Todėl straipsnyje siekiama atskleisti konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimo ir viešųjų pirkimų skaidrumo principo įgyvendinimo santykį bei tinkamą balansą tarp šių dviejų vertybių, nepaneigiant nei vienos iš jų. Išanalizavus tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinį teisinį reguliavimą, Europos Sąjungos bei nacionalinių teismų praktiką, jos tendencijas bei mokslinę teisinę literatūrą, straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, įrodančios, jog viešųjų pirkimų skaidrumas, pasireiškiantis inter alia pirkimų viešumu, o kartu ir viešasis interesas, jog pirkimai būtų vykdomi teisėtai, vis dėl to neretai yra pripažįstamas didesne vertybe nei privačių subjektų informacijos apsauga.

The article contains a detailed analysis of the legal regulation of confidentiality assurance requirements or, in other words, the obligation to protect confidential information during public procurement: the legal regulation of the European Union as well as the provisions of the implementing law on Public Procurement are analysed and an assessment of these provisions in scientific legal literature is provided. After analysing the aforementioned legal regulation, it is concluded that the legal regulation of the European Union that presupposes the primary conclusion that contracting authorities must ensure in all cases the protection of information transferred to them by suppliers and defined as confidential by the suppliers only applies if the national legal regulation implementing this regulation does not stipulate otherwise. An assessment of the national legal regulation, inter alia, a comparison of the provisions of Public Procurement that were valid before 1 July 2017 with the provisions of the Law on Public Procurement that came into force on 1 July 2017 shows that the national legal regulation of the Republic of Lithuania regarding the protection of confidential information during public procurement is becoming stricter, i.e. the Law on Public Procurement provides not only for the protection of confidential information as such, but it also defines which information may be considered confidential and vice versa, which information is not regarded as confidential during public procurement even if the supplier indicated that the information is allegedly confidential.