Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36020
Type of publication: Straipsnis tarptautinėse DB ir/ar pripažintose leidyklose (S4);Article in international databases and / or recognized publishing houses (S4)
Field of Science: Sociologija (S005);Sociology (S005)
Author(s): Eidukevičiūtė, Julija
Title: Vyras tėvas kaip socialinių paslaugų gavėjas: istorinės patirties raiška socialinio darbuotojo profesinėje komunikacijoje
Other Title: The father as the recipient of social service: historical experience in social worker’s professional communication
Is part of: Informacijos mokslai : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017, T. 80
Extent: p. 119-135
Date: 2018
Keywords: Tėvystė;Family help;Socialinė pagalba;Fatherhood;Social work;Socialinis darbas
Abstract: Each community has social groups that are not affected by the measures of common social policy that help in ensuring family welfare. In those cases, families need an individual social worker’s help in order to integrate into the society, overcome exclusion and poverty. The modern approach to the family as the most important to a child and responsible for his/her social development, and therefore the relationship of the social workers with the family in the process of providing aid should essentially differ from that of the Soviet family welfare system, when the parents had to comply with the norms established by the state, comply with the state-defined ideology. The article aims to discuss how a social worker provides help to a man-father by constructing an interaction with the whole family. The article is built on a qualitative hermeneutical and methodological perspective, which allows us to highlight the importance of social communication and historical experience in the process of family help
Kiekvienoje bendruomenėje yra socialinių grupių, kurioms neveikia bendros socialinės politikos priemonės, padedančios užtikrinti šeimos gerovę, todėl joms reikia individualios socialinio darbuotojo pagalbos, kad tos šeimos integruotųsi į visuomenę, būtų išvengta atskirties. Vyrauja įsitikinimas, kad šeima – svarbiausia vaiko sistema, kuri atsakinga už jo / jos raidą. Socialinių darbuotojų, kaip pagalbos šeimai specialistų, ir šeimos narių santykis turėtų būti grindžiamas komunikaciniu modeliu, kuris iš esmės skirtingas nuo sovietinės šeimos gerovės sistemos, kai tėvai turėjo laikytis valstybės nustatytų normų, kurios atitiktų valstybės ideologiją. Straipsnyje siekiama aptarti, kaip socialinis darbuotojas teikia pagalbą vyrui tėvui, konstruodamas sąveiką su šeima. Straipsnyje vadovaujamasi kokybine hermeneutine metodologine perspektyva, kuri leidžia išryškinti socialinės komunikacijos bei istorinės patirties reikšmingumą teikiant pagalbą šeimai
Internet: https://doi.org/10.15388/Im.2017.80.11676
http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/11676/10259
https://hdl.handle.net/20.500.12259/36020
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Socialinių mokslų fakultetas
Socialinio darbo katedra
Appears in Collections:1. Straipsniai / Articles
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.8 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

74
checked on May 24, 2019

Download(s)

8
checked on May 24, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.