Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35976
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Čičelis, Ramūnas
Title: Tomo Venclovos (savi)refleksija esė rinktinėje „Vilties formos“
Other Title: The (self)reflections of Tomas Venclova in his essay collection Forms of Hope
Is part of: Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos = Lithuanian migration and diaspora studies. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2017, nr. 1-2 (23-24)
Extent: p. 193-200
Date: 2017
Note: eISSN 2351-6461
Keywords: Personalioji esė;Formalioji esė;Venclova, Tomas;Personal essay;Formal essay;Simulacra
Abstract: Straipsnyje, gretinant žanrinės kritikos ir semiotikos teorines prieigas, nagrinėjama Tomo Venclovos esė rinktinė „Vilties formos“. Siekiama nustatyti, kuriam žanrui artimesni minėti T. Venclovos tekstai – formaliajai ar personaliajai esė. Personalioji eseistika, remiantis žanro teorija, visada susijusi su savirefleksija, savęs sureikšminimu; formalioji – priešingai, su refleksija ir kuriamomis išorinės tikrovės reikšmėmis. Reikšmės radimasis straipsnyje traktuojamas kaip opozicinių semų sąveikos rezultatas. T. Venclova, gyvendamas postmoderniame laike ir kurdamas formaliąsias esė, renkasi radikalią etinę poziciją: tebetiki reikšmių galia ir daugina jas tuo metu, kai tikrovė nestokoja simuliakrų – ženklų, už kurių slypi ne substancija, o kiti ženklai. Straipsnio pabaigoje daroma išvada, kad T. Venclova literatūros tekstuose atsisako savirefleksijos, nuolat kreipia žvilgsnį į Kitą ir tvirtina aksiologinę bei ontologinę literatūros pirmenybę prieš nežodinę tikrovę. Nuolatinis reikšmių kūrimas, įveikiant tikrovės prieštaringumą, yra T. Venclovos kaip autoriaus vientisumo pagrindas
This article, combining the theoretical approaches of genre criticism and semiotics, analyzes Tomas Venclova’s essay collection Vilties formos (Forms of Hope) with the aim of determining whether his texts there are closer in genre to the formal or to the personal essay. On the basis of genre theory, personal essays are distinguished primarily by self-reflection and self-emphasis, while formal essays are bound up with reflection and making sense of external reality. The discovery of sense is treated in this article as a result of the interaction of opposed semes. Venclova, living in postmodern times and creating formal essays, chooses a radical ethical position: he still believes in the power of senses and multiplies these at a time when reality is full of simulacra –– signs backed up not by substances but by other signs. The article ends with the conclusion that Venclova in his literary texts renounces self-reflection, continuously turns his gaze upon the Other, and affirms the axiological and ontological primacy of literature with respect to nonverbal reality. The ongoing construction of senses in overcoming the contradictions of reality constitutes the unity of Venclova as an author
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/35976/1/ISSN2351-6461_2017_N_1-2_23-24.PG_193-200.pdf
https://eltalpykla.vdu.lt/handle/1/35976
https://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.23-24.11
Affiliation(s): Menų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2017, nr. 1-2(23-24)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

127
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

95
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.