Migrantų tapatybių ir kasdienio gyvenimo konstravimas šiuolaikiniame lietuvių ir britų moterų romane

Abstract

Straipsnyje, remiantis interdisciplininės komparatyvistikos metodu / teorija, siekiama analizuoti ir interpretuoti iki šiol tarpusavyje nelygintų šiuolaikinių populiariosios kultūros lietuvių ir britų moterų romanų –Dalios Jazukevičiūtės Dviejų mėnulių baras (2008) ir Charlotte‘ės Mendelson Beveik anglė (2013) – pagrindinių veikėjų konstruojamos tapatybės raišką migracinėje aplinkoje ir jos įtaką jų savivokai. Taip pat šiuo tyrimu norima atskleisti herojų bevietiškumo būsenos priežastis ir pasekmes, objektyvizuotos (arba institucionalizuotos) tikrovės pažeidimus, kurie determinuoja jų kasdienį elgesį ir koreguoja gyvenimo prasmę. Kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas, straipsnio pradžioje pristatoma šiuolaikinio moterų romano situacija, ypatybės ir tendencijos populiariosios kultūros bei literatūros kontekste. Taip pat apžvelgiama Lietuvos ir užsienio šalių mokslinė literatūra migracijos, tapatybės ir socialinio aplinkos konstravimo temomis. Vaizduojamų tapatybės ir socialinio tikrovės konstravimo procesų tyrimui taikoma socialinio konstrukcionizmo teorija (Manuelis Castellsas, Peteris L. Bergeris ir Thomasas Luckmannas).

Basing itself on the method/theory of interdisciplinary comparativity, this paper seeks to analyze and interpret two popular novels, Dviejų mėnulių baras (2008) by the Lithuanian Dalia Jazukevičiūtė and Almost English (2013) by the Englishwoman Charlotte Mendelson, hitherto uncompared, with respect to how their main characters express their identity in their migratory environment and how this expression influences their self-conception. This investigation also aims to reveal not only the causes and consequences of the heroes’ sense of displacement, but also the violations of objectified (or institutionalized) reality which determine their everyday behavior and correct their sense of life’s meaning. In order to reach these goals, the paper first looks at the situation, qualities, and tendencies characterizing the contemporary women’s novel in the context of popular culture and literature. It then reviews the scholarly literature by Lithuanian and foreign specialists on the topics of migration, identity, and social environment construction. Finally, the paper applies the theory of social constructionism developed by Manuel Castells, Peter L. Berger, and Thomas Luckmann to an investigation of the processes of constructing the identity and social reality discussed.