Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35755
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Kossowska, Irena
Title: Politicized aesthetics: German art in Warsaw of 1938
Other Title: Politizuota estetika: vokiečių menas Varšuvoje 1938 m.
Is part of: Meno istorija ir kritika, 2016, nr. 12, p. 29-41
Date: 2017
Keywords: Propaganda art;Propagandinis menas;Sculpture;Interwar art;Neohumanism;Nazi regime;Neoclassicism;Neorealism;Skulptūra;Tarpukario menas;Neohumanizmas;Nacių režimas;Neoklasicizmas;Neorealizmas
Abstract: This paper focuses attention on the reception of the exhibition “Deutsche Bildhauer der Gegenwart”, which was inaugurated on April 23rd, 1938 at the Institute of Art Propaganda in Warsaw – an institution whose exhibition hall was considered a venue of crucial importance to the cultural policy of the Polish state. The presentation was organized in the framework of a cultural exchange between Poland and Germany which was initiated by an exhibition of Polish contemporary art mounted in 1935 at the Preußischen Akademie der Künste in Berlin. I will present the response of the Warsaw public to the presentation of contemporary German sculpture within the context of traditionalist ideology which was promulgated in Poland as much as across Europe in the decades between the two world wars. Drawing on traditionalism, which heralded a prevalence of national cultural values strongly anchored in the past, I will question the relevance of its rhetoric to the artistic phenomena evolving under political pressure. It seems intriguing to juxtapose the accounts provided by Polish and German authorities from the art world in an attempt to grasp the semantic content of such categories as “the genius of the race”, as reflected in the 1930s’ critical discourse. Moreover, in order to reflect upon the concept of propaganda art – another key notion of the time – it is worth considering the response of Polish commentators to official exhibitions of other nation-states held in Warsaw in the 1930s.
Straipsnis nagrinėja parodą „Deutsche Bildhauer der Gegenwart“, kuri buvo atidaryta 1938 m. balandžio 23 d. Varšuvos Meno propagandos institute – institucijoje, kurios parodų salė buvo laikoma labai svarbia kultūros politikos vieta Lenkijos valstybei. Paroda buvo organizuota kaip kultūriniai mainai tarp Lenkijos ir Vokietijos, kuriuos inicijavo 1935 m. į Berlyną atvežta ir Prūsijos menų akademijoje eksponuota lenkų šiuolaikinio meno paroda. Straipsnyje pristatomas Varšuvos visuomenės atsakas į naujosios vokiečių skulptūros pateikimą tradicinės ideologijos kontekste, kuris tarpukariu Lenkijoje buvo paskelbtas lygiai taip kaip ir visoje Europoje. Remiantis tradicionalizmu, kuris praeityje skatino griežtai nusistovėjusių nacionalinių kultūrinių vertybių dominavimą, straipsnyje keliamos abejonės dėl tradicionalizmo retorikos svarbos meno reiškiniams, kylantiems esant politiniam spaudimui. [Straipsnio] intriga yra sugretinti ir palyginti Lenkijos ir Vokietijos valdžios institucijų pateiktus pasakojimus apie meno pasaulį, bandant perprasti tokių sąvokų kaip „tautos genijus“ semantinį turinį, kuris atsispindėjo XX a. 4 dešimtmečio kritiniame diskurse. Be to, norint apmąstyti propagandinio meno konceptą, dar vieną pagrindinę laiko idėją tikslinga apsvarstyti Lenkijos komentatorių atsaką į oficialias kitų valstybių nacionalines parodas Varšuvoje XX a. 4 dešimtmetyje.
Internet: http://dx.doi.org/10.1515/mik-2017-0003
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35755
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2017, nr. 13

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

21
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

61
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons