Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35566
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Levina, Jūratė
Title: Nežinomas Greimas egodokumentų archyve
Other Title: The unknown Greimas in the egodocumentary archive
Is part of: Darbai ir dienos, 2017, nr. 68, p. 71-84
Date: 2017
Keywords: Algirdas Julius Greimas;Egodokumentai;Archyvas;Semiotika;Egodocuments;Archive;Semiotics
Abstract: Straipsnyje išmėginama egodokumentinė prieiga prie Algirdo Juliaus Greimo bibliografinio ir archyvinio paveldo, nuo 2015 m. kaupiamo, sisteminamo ir tiriamo A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre, Vilniaus universitete. Pagrindinis egodokumentinės perspektyvos privalumas – pačią egodokumentų sąvoką palaikanti žiūros orientacija į asmens gyvenimo projekto vidinio rišlumo gijas, jungiančias skirtingo pobūdžio veiklas bei interesus tarpusavyje ir grindžiančias hermeneutinę pastangą interpretuoti skirtingų žanrų dokumentus kaip vienas kitą papildančius bendro egodokumentinio korpuso sandus. Žvelgiant iš tokios perspektyvos, trys 1957–1960 m. Greimo sudaryti, bet į viešą erdvę neišleisti dokumentai (1957 m. sunaikinta pirmoji „Semantika“, apie 1960 m. rašytas nepublikuotas pirmasis autobiografijos bandymas ir tuo pat metu nebaigta sudaryti publicistinių tekstų rinktinė) atpažįstami kaip nesėkmingos pastangos realizuotis išraiškos, o vėliau publikuotos tų dokumentų versijos (1966 m. išleista „Struktūrinė semantika“, 1985–1986 m. publikuotas „Intelektualinis autobiografijos bandymas“ ir 1991 m. išėjusi rinktinė „Iš arti ir iš toli“) – kaip sėkmingo tos pačios pastangos įgyvendinimo liudijimai. Semiotikos kaip originalios griežtai artikuliuotos žiūros į pasaulį ir save išsikristalizavimas pasirodo kaip viena reikšmingiausių sąlygų Greimo pasaulėžiūros ir savimonės tapsmui, o pats Greimas iškyla kaip nuosekli – įvairiais būdais siekianti savo būties įprasminimo ir prasmės sąlygų supratimo – asmenybė.
The paper tests an egodocumentary approach to the bibliographical and archival heritage of Algirdas J. Greimas that has been collected, systematized, and examined at the A. J. Greimas Centre for Semiotics and Literary Theory, Vilnius University, since 2015. The major advantage of an egodocumentary perspective is its focus, implicit in the term itself, on continuities that link the person’s different activities and concerns into a single life project, which enables a hermeneutic effort of interpreting documents of various genres in relation to one another within the whole of an egodocumentary corpus. This perspective allows to identify three documents that Greimas produced but did not publish in 1957–1960 (the first “Semantics” discarded in 1957, an unpublished autobiography from ca. 1960, and an unfinished book project conceived at the same time) as expressing the same unsuccessful attempt at self-realization, while their later, published versions (the 1966 Structural Semantics, “An Attempt at an Intellectual Autobiography” published in 1985–86, and the 1991 collection “Iš arti ir iš toil”) appear to successfully complete these attempts. The crystallization of semiotics as an original and rigorously articulated perspective on the world and oneself emerges as a most significant factor in the formation of Greimas’s world-vision and self-perception, while Greimas himself surfaces as a consistent personality employing all available means to make his existence meaningful and to understand the constitutive conditions of meaning itself.
Internet: http://dx.doi.org/10.7220/2335-8769.68.3
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35566
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2017, nr. 68

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

88
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

106
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.