Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35546
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Hilmarsson Þór, Hilmar
Title: Scaling up funding for clean energy projects in developing and emerging countries via PPPs: costs, benefits, challenges and some cases
Other Title: Finansavimo didinimas besivystančių ir besiformuojančių šalių švarios energijos projektams, plėtojant viešąsias ir privačias partnerystes: kaštai, naudos, iššūkiai ir atvejų analizė
Is part of: Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2017, t. 11, nr. 2, p. 105-122
Date: 2017
Keywords: Hydro- and geothermal energy projects;Public private partnerships;International and national financial institutions;Geoterminiai ir hidroenergijos projektai;Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės;Tarptautinės ir nacionalinės finansų institucijos
Abstract: Clean energy investments such as geothermal and hydropower projects tend to be large capital intensive and with long repayment periods. These projects can be challenging, especially in developing and emerging countries in transition that are often characterized by a changing and unpredictable political and business environment. Public private partnerships (PPPs) can enable pooling of public, private and donor funds for clean energy investments. A well-designed PPP can be a venue for scaling up funding for clean energy investment internationally. However, little point exists in forming PPPs if, for example, the private sector partner receives most or all the benefits, or if the government keeps changing the rules of the game resulting in a non-viable project. The focus of this article is on PPPs, potential benefits and challenges for host governments and various partners, including the private sector investors, bilateral donors, multilateral institutions such as international financial institutions (IFIs). The objective of this article is to review some theoretical research done on PPP, potential benefits as well as some challenges using this model in developing and emerging countries and finally, present some cases that demonstrate how various partners have cooperated under the PPP model. In addition to reviewing relevant theoretical literature the methodology used in the article is the case study method. The cases also show innovative use of the funding and risk mitigation instruments offered by international financial institutions in partnerships with other market players, such as host governments, private sector, bilateral development institutions, export credit agencies, where sharing the risks and the rewards in a fair and sustainable manner is the key to success.
Švarios energijos investicijoms, pavyzdžiui, geoterminiams ir hidroenergijos projektams, būdingos didelės kapitalo investicijos, kurių grąžinimo laikotarpiai yra ilgi. Šie projektai gali būti sudėtingi, ypač besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio besiformuojančiose šalyse, kurioms dažnai būdinga besikeičianti ir nenuspėjama politinė bei verslo aplinkos. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės gali padėti sutelkti viešųjų, privačių ir finansavimo fondų lėšas švarios energijos investicijoms. Tinkamai suorganizuota viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė gali būti panaudota švariai energijai finansuoti tarptautiniu mastu. Kita vertus, yra mažai bendrų interesų, formuojant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, pavyzdžiui, jeigu privataus sektoriaus partneris gauna didžiausią arba visą naudą arba jeigu vyriausybė nuolatos keičia bendradarbiavimo taisykles, dėl kurių projektas tampa neveiksmingas. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėms, priimančių šalių vyriausybių ir įvairių partnerių, įskaitant privataus sektoriaus investuotojus, dvišalius investuotojus, daugiašales institucijas, tokias kaip tarptautinės finansų institucijos, potencialioms naudoms ir patiriamiems sunkumams. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ankstesnius teorinius tyrimus apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, potencialias naudas ir kai kuriuos sunkumus, taikant šį modelį besivystančiose ir besiformuojančiose šalyse, ir galiausiai pateikti kelių atvejų analizes, rodančias, kaip įvairūs partneriai bendradarbiavo pagal privataus ir viešojo sektoriaus modelį. Straipsnyje nagrinėjama aktuali teorinė literatūra ir taikomas atvejo analizės metodas. Analizuojami atvejai taip pat parodo inovatyvų finansavimo ir rizikos mažinimo priemonių naudojimą, pasiūlytą tarptautinių finansų institucijų, bendradarbiaujančių su tokiais subjektais, kaip priimančios šalies vyriausybės, privatus sektorius, dvišalės plėtros institucijos, eksporto kredito agentūros, kurių sėkmingos veiklos pagrindas yra rizikų ir atlygio dalijimasis sąžiningais ir tvariais būdais.
Internet: http://dx.doi.org/10.7220/AESR.2335.8742.2017.11.2.6
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35546
Appears in Collections:Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai / Applied Economics: Systematic Research 2017, nr. 11(2)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

50
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

68
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.