Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35524
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.authorMcFaul, Hugh
dc.date.accessioned2018-01-03T12:54:31Z
dc.date.available2018-01-03T12:54:31Z
dc.date.issued2017
dc.identifier.issn2335-8777
dc.identifier.urihttp://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.8.2.1
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/35524-
dc.description.abstractAn important aspect of religious accommodation in the public sphere is the willingness or otherwise of the State to accommodate religious groups, as well as individuals professing religious beliefs. The accommodation of religion in the public sphere can depend upon law and policy makers choosing to recognise certain beliefs and practices as religious beliefs and practices and, in certain contexts, this recognition is contingent upon religious groups acquiring legal personality. Achieving this recognition has proved to be problematic for minority religious groups, especially in Eastern European jurisdictions. This paper seeks to consider State responses to regulating minority religions, including new religious movements, in Eastern Europe by reference to a number of recent cases before the European Court of Human Rights. It will pay particular attention to the extent to which approaches to the acquisition of legal personality for religious groups may restrict or undermine religious freedom and accommodation.en_US
dc.description.abstractSvarbus religijos vaidmens viešajame sektoriuje aspektas yra valstybes noras prisitaikyti prie religinių grupių, taip pat prie šioms grupėms priklausančių asmenų. Religijos vaidmuo viešojoje erdvėje priklauso nuo konkrečios valstybės įstatymų bei politikų, kurie nusprendžia pripažinti tam tikrus įsitikinimus ir praktiką, kaip religinius. Tam tikrais atvejais šis pripažinimas priklauso nuo religinių grupių galimybės įgyti juridinį statusą. Pasiekti tokį pripažinimą religinėms grupėms gana problemiška, ypač Rytų Europos jurisdikcijose. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti valstybės atsaką į religines grupes, įskaitant naujas religines kryptis, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų naujausia praktika. Straipsnyje didelis dėmesys skiriamas tam, kokiu lygmeniu religinių grupių juridinio statuso įgijimas gali riboti arba kitaip paveikti šių grupių įsitvirtinimą.lt_LT
dc.language.isoenen_US
dc.relation.ispartofKultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2017, nr. 8(2), p. 13-30lt_LT
dc.rightsSutarties data 2010-07-08, nr. A1005, laisvai prieinamas internetelt_LT
dc.subjectHuman rightsen_US
dc.subjectFreedom of religion or beliefen_US
dc.subjectReligious organisationsen_US
dc.subjectLegal personalityen_US
dc.subjectŽmogaus teisėslt_LT
dc.subjectReligijos ir tikėjimo laisvėlt_LT
dc.subjectReliginė organizacijalt_LT
dc.subjectJuridinis statusaslt_LT
dc.subjectReliginės mažumoslt_LT
dc.titleLegal personality, minority religions and religious accommodation in Eastern Europeen_US
dc.title.alternativeJuridinis statusas, religinės grupės ir religijos įsitvirtinimas Rytų Europojelt_LT
dc.typeStraipsnis / Article
dc.subject.udc3 Socialiniai mokslai / Social sciences
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2017, nr. 8(2)
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

53
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

63
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.