Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35524
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): McFaul, Hugh
Title: Legal personality, minority religions and religious accommodation in Eastern Europe
Other Title: Juridinis statusas, religinės grupės ir religijos įsitvirtinimas Rytų Europoje
Is part of: Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2017, nr. 8(2), p. 13-30
Date: 2017
Keywords: Human rights;Freedom of religion or belief;Religious organisations;Legal personality;Žmogaus teisės;Religijos ir tikėjimo laisvė;Religinė organizacija;Juridinis statusas;Religinės mažumos
Abstract: An important aspect of religious accommodation in the public sphere is the willingness or otherwise of the State to accommodate religious groups, as well as individuals professing religious beliefs. The accommodation of religion in the public sphere can depend upon law and policy makers choosing to recognise certain beliefs and practices as religious beliefs and practices and, in certain contexts, this recognition is contingent upon religious groups acquiring legal personality. Achieving this recognition has proved to be problematic for minority religious groups, especially in Eastern European jurisdictions. This paper seeks to consider State responses to regulating minority religions, including new religious movements, in Eastern Europe by reference to a number of recent cases before the European Court of Human Rights. It will pay particular attention to the extent to which approaches to the acquisition of legal personality for religious groups may restrict or undermine religious freedom and accommodation.
Svarbus religijos vaidmens viešajame sektoriuje aspektas yra valstybes noras prisitaikyti prie religinių grupių, taip pat prie šioms grupėms priklausančių asmenų. Religijos vaidmuo viešojoje erdvėje priklauso nuo konkrečios valstybės įstatymų bei politikų, kurie nusprendžia pripažinti tam tikrus įsitikinimus ir praktiką, kaip religinius. Tam tikrais atvejais šis pripažinimas priklauso nuo religinių grupių galimybės įgyti juridinį statusą. Pasiekti tokį pripažinimą religinėms grupėms gana problemiška, ypač Rytų Europos jurisdikcijose. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti valstybės atsaką į religines grupes, įskaitant naujas religines kryptis, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų naujausia praktika. Straipsnyje didelis dėmesys skiriamas tam, kokiu lygmeniu religinių grupių juridinio statuso įgijimas gali riboti arba kitaip paveikti šių grupių įsitvirtinimą.
Internet: http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.8.2.1
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35524
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2017, nr. 8(2)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

53
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

63
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.