Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35522
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Guerra, Simona
Title: Without losing my religion: the dilemmas of EU integration in Poland
Other Title: Neprarandant savosios religijos. Lenkijos integracijos į ES dilemos
Is part of: Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2017, nr. 8(2), p. 51-68
Date: 2017
Keywords: Poland;Religion;EU;EU integration;Euroscepticism;Europeanization;Lenkijos katalikų bažnyčia;Religija;Europos Sąjunga;Integracija į Europos Sąjungą;Euroskepticizmas;Europietiškumas
Abstract: In Poland, the Catholic Church has always maintained its vital role across society. During the communist regime, the Catholic Church supported resistance and autonomy and provided legitimacy to any organised form of protest and opposition. Since 1989, it had to re-position itself across the changing social and political life. One of the main aims of the democratization process in the country was Polish membership to the EU. Yet, the Catholic Church never assumed homogenous and coherent positions. Although levels of public support for EU integration were rather high up to the middle 1990s, concerns started to emerge around possible secular European threats towards Polish culture and values. The Catholic Church could so represent the ally of those who sought to defend Polish traditional values. If the official Catholic Church remained rather pragmatic towards EU integration, and finally supportive, although never enthusiastic, it was in these years that radical right and right wing groupings became electorally successful, as with the League of Polish Families (Liga Polskich Rodzin: LPR), campaigning on Euroscepticism and the mobilization against abortion, euthanasia and the role of the Church in the Polish life. An analysis on the Polish National Election Studies shows that these issues are still significant after fifteen years. Despite an overall positive macro-economic situation, in 2015, at the presidential and parliamentary elections, Poles voted against the incumbent, Civic Platform (Platforma Obywatelska: PO). Young people’ disillusionment and citizens’ disappointment towards the incumbent shifted the votes towards PiS (Law and Justice, Prawo i Sprawiedliwość: PiS), Kukiz’15, and KORWiN. Their agenda, advocating social national conservative (PiS), sometimes populist (Kukiz’15), and radical right and hard Eurosceptic (KORWiN) programmes can still indicate that Polish values and Polish policy towards the EU are salient factors, while the radical Catholic Church can still play an important role in the social and political life of the process of Europeanization of Poland.
Katalikų bažnyčia visada vaidino svarbų vaidmenį Lenkijos visuomenėje. Komunistinio režimo laikotarpiu Katalikų bažnyčia palaikė pasipriešinimo ir nepriklausomybės siekius bei legitimabo bet kokias organizuotas pasipriešinimo ir protesto formas. Nuo 1989 m. jai teko persitvarkyti socialinės ir politinės kaitos kontekste. Vienas pagrindinių šalies demokartizacijos tikslų buvo Lenkijos narystė ES. Visuomenės palaikymas integracijai į ES išliko aukštas iki 1990 m. vidurio, tačiau vėliau pradėta kelti klausimus dėl galimos pasaulietinės Europos grėsmės Lenkijos kultūrai ir vertybėms. Katalikų bažnyčia tapo ginančiųjų tradicines lenkų vertybes sąjungininke. Nors oficiali Katalikų bažnyčia išliko pragmatiška dėl integracijos į ES ir galiausiai jai pritarė, tačiau niekada nebuvo entuziastinga, būtent tais metais radikaliosios dešinės ir dešiniosios grupės sėkmingai dalyvavo rinkimuose, kaip Lenkijos šeimų lyga (Liga Polskich Rodzin: LPR), pasisakanti už euroskepticizmą, prieš abortus, eutanaziją ir Bažnyčios vaidmens menkinimą Lenkijos viešojoje erdvėje. Lenkijos nacionalinių rinkimų duomenų analizė parodė, kad šie klausimai vis dar reikšmingi praėjus 15 metų. Nepaisant pozityvios makroekonominės situacijos, 2015 m. prezidento ir parlamento rinkimuose lenkai balsavo prieš valdančiąją partiją Pilietinė platforma (Platforma Obywatelska, PO). Jaunų žmonių nusivylimas ir piliečių nepasitenkinimas valdančiąja partija nulėmė PiS (Teisė ir teisingumas, Prawo i Sprawiedliwość, PiS), Kukiz’15, ir KORWiN partijų iškilimą. Jų rinkiminės programos pasisakė už nacionalinį sociokonservatyvumą (PiS), buvo gana populistinės (Kukiz’15), radikaliai dešiniosios ir nusistačiusios prie ES (KORWiN). Tai rodo, jog Lenkijos vertybės ir Lenkijos ES politika vis dar gali būti kintami veiksniai, tuo tarpu radikali Katalikų bažnyčia gali užimti svarbią poziciją socialiniame ir politiniame Lenkijos europietiškumo skatinimo procese.
Internet: http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.8.2.3
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35522
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2017, nr. 8(2)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

52
checked on Sep 6, 2019

Download(s)

54
checked on Sep 6, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.