Motyvavimo pokalbio konsultacijų efektyvumas keičiant sąnarių ligomis sergančiųjų su sveikata susijusį elgesį ir didinant jų saviveiksmingumą reabilitacijos laikotarpiu

Abstract

Sveikatai palankaus elgesio rekomendacijų laikymasis palengvina sergančiųjų sąnarių ligomis sveikimą. Tačiau patys pacientai dažnai stokoja vidinės motyvacijos keisti įprastą elgesį. Sveikatai žalingas elgesys gali būti koreguojamas naudojant motyvavimo pokalbį, kuriuo siekiama sustiprinti asmens saviveiksmingumą ir vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Tyrimo tikslas. Įvertinti motyvavimo pokalbio konsultacijų efektyvumą keičiant sąnarių ligomis sergančiųjų su sveikata susijusį elgesį ir didinant jų saviveiksmingumą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas – kvazieksperimentas. Tyrime dalyvavo 126 Abromiškių reabilitacijos ligoninės artrologijos-traumatologijos skyriaus pacientai (37 vyrai, 89 moterys), sergantys sąnarių ligomis. Iš jų 66 buvo priskirti poveikio grupei, o 60 – kontrolinei grupei. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 21 iki 75 metų (vidurkis – 57,69 ± 10,52 m.). Poveikio grupei per gydymosi laikotarpį buvo taikomos 1–4 motyvavimo pokalbio konsultacijos, jų elgesio ir saviveiksmingumo pokyčiai buvo lyginami su kontroline grupe. Su sveikata susijusio elgesio (alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio aktyvumo, mitybos) pokyčiams išmatuoti naudotas pasirengimo pokyčiui klausimynas („Readiness to Change Questionnaire“, 1992), sudarytas pagal transteorinį pokyčių modelį ir atspindintis tris pokyčių stadijas: nesusimąstymo, mąstymo ir veiksmo. Saviveiksmingumui įvertinti naudotas sveikatos saviveiksmingumo klausimynas. Tiek poveikio, tiek kontrolinės grupės pacientai klausimynus pildė du kartus – gydymo pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, jog po motyvavimo pokalbio konsultacijų poveikio grupės tiriamieji pasistūmėjo aukštesnės pasirengimo keistis stadijos link vertinant fizinio aktyvumo ir rūkymo įpročius. Kontrolinės grupės tiriamieji taip pat perėjo į aukštesnę pasirengimo keisti fizinį aktyvumą stadiją reabilitacijos pabaigoje.[...]

Healthy lifestyle may improve the symptoms and recovering process for patients with musculoskeletal diseases. Despite this, patients are tend not to practice health promoting behavior. Previous studies show that using motivational interviewing might be effective in enhancing self-efficacy and promoting health behavior changes. The objective of the study is to evaluate the effcacy of motivational interviewing in promoting health behavior changes and enhancing self-efficacy among muskuloskeletal patients. Materials and methods. The method of the study was quasi-experiment. This study included 126 muskuloskeletal patients (37 men and 89 women) in Abromiskes rehabilitation hospital, on the arthrology and trauma unit. The treatment group consisted of 66 patients and the control group consisted of 60 patients. Their age ranges from 21 till 75 (the mean of age was 57,69 ± 10,52). One to four motivational interviewing sessions have been applied to treatment group patients and their health behavior and self-efficacy changes were compared with control group patients. Health behavior changes (use of alcohol, smoking, physical activity and diet) were evaluated using Readiness to Change Questionnaire (1992) which is based on Transtheorical model and represents three stages of change, including pre-contemplation, contemplation and action stages. Health self-efficacy was measured using health self-efficacy scale. The questionnaires were filled in by both treatment and control group at baseline and post-treatment. Results. The results revealed that patients from treatment group had made positive movements through the stages of changes for smoking and physical activity behavior after motivational interviewing sessions. Patients from control group also had made significant progression through the stages of changes for physical activity.[...]