Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/346
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Tereškinas, Artūras
Title: Permąstant socialinę atskirtį ir socialinį kentėjimą
Other Title: Rethinking social exclusion and social suffering
Is part of: Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society : journal of social research. Kaunas; Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus leidykla, 2014, nr. 5(3)
Extent: p. 153-169
Date: 2014
Note: ISSN 2335-8777 (online)
Keywords: Socialinė atskirtis;Socialinis kentėjimas;Galimas gyventi gyvenimas;Objektyvavimas dalyvaujant;Social exclusion;Social suffering;Livable life;Participant objectification
Abstract: Straipsnyje aptariamos socialinės atskirties ir socialinio kentėjimo sąvokos siejant jas su galios, normalizavimo, subjektyvios gerovės, galimo gyventi gyvenimo ir tapatybių, grįstų trauma ir pažeidžiamumu, klausimais. Nepaisant vis dar nemažo dėmesio ekonominei socialinės atskirties dimensijai, vis plačiau vartojami subjektyviai patiriamos ir išreiškiamos gyvenimo kokybės bei socialinio kentėjimo terminai, leidžiantys gilintis į nematerialų marginalizuotų grupių vargą ir skurdą. Nors pati socialinės atskirties sąvoka dažnai kvestionuojama dėl to, kad ją formuoja socialinės integracijos ir normalizavimo idealai, tai darant pamirštama apie didelę normatyvumo įtaką socialinės atskirties riziką patiriantiems asmenims. Straipsnyje teigiama, kad mokslininkai, kuriuos veikia panašūs prekariteto, nesaugumo ir nevilties potyriai, yra tokie pat pažeidžiami kaip ir jų tyrimo objektai. Tačiau tai juos dar labiau turėtų įkvėpti permąstyti visuomenių, kurias jie tiria, dalyvavimo, priklausymo, susiskaldymo, šališkumo, (ne)teisingumo reiškinius ir procesus
The article rethinks the concepts of social exclusion and social suffering by discussing them with regard to the categories of power, normativity, subjective wellbeing, livable life and identities based on trauma and vulnerability. Despite a considerable attention to economic dimension of social exclusion, the terms of subjective welfare and social suffering have also been used to describe immaterial misery and poverty of marginalized social groups. The concept of social exclusion itself has been questioned and doubted because its roots in the ideals of social integration and normalization. However, scholars opposing the use of this concept overlook an immense influence of normativity on the lives of socially excluded individuals for whom an attachment of conventional forms of wellbeing often serves as a survival strategy. The article argues that researchers experience the feelings of precarity, insecurity and hopelessness and can be as vulnerable as their researched social groups and individuals. But these feelings should even more inspire them to rethink the phenomena and processes of participation, belonging, division, cohabitation and (in)justice in societies that they analyze
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/346/3/ISSN2335-8777_2014_N_5_3.PG_153-169.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/346
https://doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.9
Affiliation(s): Sociologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2014, nr. 5(3)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

79
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

91
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.