Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34490
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archeology (H005)
Author(s): Balkus, Mindaugas
Title: Sociokultūrinis lietuvinimas Kauno įguloje 1919–1940 m
Other Title: Socio-cultural Lithuanization in Kaunas garrison in 1919–1940
Is part of: Kauno istorijos metraštis. Kaunas; Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus, 2016, T. 16
Extent: p. 85-102
Date: 2016
Note: ISSN 2335-8734 (internetinis)
Keywords: Kaunas;Kariuomenė;Sociokultūrinis lietuvinimas;Tarpukaris;Švietimas;Kaunas;Army;Socio-cultural Lithuanization;Interwar;Education
Abstract: Straipsnyje nagrinėjamas kareivių sociokultūrinis lietuvinimas Kauno įguloje 1919–1940 m. Darbe apžvelgiamas lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos bei geografijos mokymas kariuomenės daliniuose, aptariami Kauno įguloje vykę kultūriniai renginiai (paskaitos, šventės ir kt.), žadinę lietuvių tautinę kultūrą. Kaune dislokuotuose Lietuvos kariuomenės daliniuose lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos pradėta sistemingai mokyti 1920 m., kuomet buvo parengtos pirmosios kareivių švietimo programos. Kariuomenės daliniuose buvo pasiekiama gana gerų lietuvių kalbos mokymo rezultatų. Antai, iš 1937 m. į 2-ąjį ir 5-ąjį pėstininkų, 1-ąjį husarų bei 3-iąjį artilerijos pulkus atvykusių naujokų analfabetų buvo atitinkamai 6,7 %, 8,9 %, 2,4 %, 4 %, o baigus kareivių švietimo kursą analfabetų liko tik 5 asmenys (1,8 %) 5-ajame pėstininkų pulke. Skaitydami įvairaus pobūdžio ir turinio tekstus, susijusius su tautiškumu, bei lietuvių rašytojų kūrinius (kariuomenės daliniuose buvo kareivių bibliotekėlės), mokomi romantizuotos, lituanocentrinės Lietuvos istorijos bei geografijos kareiviai susipažindavo su tautine lietuvių kultūra, patirdami tam tikras sociokultūrinio lietuvinimo įtakas. Kauno įguloje buvo rengiami įvairaus pobūdžio kultūriniai renginiai, turėję įtaką kareivių sociokultūriniam lietuvinimui. Jiems buvo skaitomos paskaitos apie lietuvių tautinio judėjimo istoriją, etnokultūrinę lietuvių tautos savastį, buvo švenčiamos valstybinės ir tautinės šventės (Vasario 16-oji, Rugsėjo 8-oji ir kt.), kurių šventimo apeigose būta daug lietuvių tautinės kultūros simbolių (Valstybės himno („Tautiškos giesmės“) giedojimas ir kt.), lankomasi Karo muziejuje, kuriame simboliškai sujungti tautiškumo ir kovos už nepriklausomybę motyvai, ir kt
The present article discusses socio-cultural Lithuanization of soldiers in Kaunas Garrison in 1919–1940. It focuses on teaching the Lithuanian language, Lithuanian history and geography in the army units as well as the cultural events which were organised in Kaunas Garrison (e.g. lectures, festivals, etc.) to promote Lithuanian national culture. In the Lithuanian army units in Kaunas, the Lithuanian language, history and geography were started to be taught systematically since 1920 when the first education programmes for soldiers were prepared. The army units reached sufficiently good results of the Lithuanian language. For instance, from the recruits who came to the 2nd and 5th infantry, 1st hussar and 3rd artillery regiments, there were only 6,7%, 8,9%, 2,4%, and 4% of analphabets, respectively. After finishing the education course for soldiers, there were only five analphabets (1,8%) in the infantry regiment. Reading various nationally-oriented sources and books written by Lithuanian authors (there were small libraries in the army units) as well as learning Lithuanian-centered history and geography of the country, soldiers got introduced with the national Lithuanian culture and underwent certain influences of socio-cultural Lithuanization. Various cultural events organized in Kaunas Garrison also had influence on soldiers’ socio-cultural Lithuanization. They had lectures on the history of Lithuanian national movement and ethno-cultural features of the Lithuanian nation; state and national festivals (February 16, September 8, etc.) were celebrated. Their celebration included much cultural national symbolism (e.g. singing the state anthem). Soldiers’ visits to the War Museum, which combined the motives of nationalism and struggle for independence, also had socio-cultural influence of Lithuanization
Internet: https://doi.org/10.7220.2335-8734.16.5
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/34490/3/ISSN2335-8734_2016_N_16.PG_85-102.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34490
https://doi.org/10.7220.2335-8734.16.5
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Istorijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2016, nr. 16
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.75 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

206
checked on Oct 8, 2019

Download(s)

94
checked on Oct 8, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.