CLIL approach to legal English courses: analysis of practice and experience
| Author |
|---|
Vyushkina, Elena Grigorievna |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2017 | 10 | 136 | 149 |
The EU consistent policy on languages promotes new language teaching methods and encourages pedagogical experiments at all levels of education, Content and Language Integrated Learning (CLIL) being one of language education innovations. Over the past twenty years CLIL proved to be an effective method in foreign language acquisition and there is considerable evidence of successful CLIL implementation in secondary schools in many European countries. Speaking about foreign languages in higher education, it is necessary to note that abbreviation EMI – English as a Medium of Instruction – is mentioned much more often than CLIL. One of the reasons for lower CLIL implementation at a tertiary level is the complexity of subject contents taught at universities. Furthermore, if a student’s major is law, the issue becomes more challenging because of the differences in common law and civil law systems. However, one of lawyer’s professional competences directly connected with language learning is a communicative competence. Such spheres of lawyer’s activity as client counseling, negotiation, and mediation rely heavily on listening, paraphrasing, reframing, summarising, and skills of question formation regardless of what legal system a lawyer belongs to. These so-called soft skills can be developed within a foreign language course but it seems more rational to master them through a professional medium. Therefore, law teachers should be engaged in designing a substantive part of course materials, while language teachers are to be in charge of communicative competence development. The present study aims at analyzing the practice and experience in designing and implementing an original optional course “Client Consultation in English”. This course can serve as an illustration of a CLIL Legal English course and its structure can be used as an example to follow while designing similar courses.
Nuosekli Europos Sąjungos kalbų politika skatina naujus kalbų mokymo metodus ir pedagoginius ekperimentus visuose išsilavinimo lygmenyse, o dalyko ir kalbos integruotas mokymasis (DKIM) yra viena iš kalbų švietimo naujovių. Per pastaruosius dvidešimt metų įrodyta, kad DKIM metodas yra veiksmingas įsisavinant kalbas, o šio metodo taikymo efektyvumas įvairių Europos valstybių vidurinėse mokyklose – akivaizdus. Kalbant apie užsienio kalbas aukštojo mokslo kontekste, dažniau susiduriama su trumpiniu EMI (English as a Medium of Instruction), t. y. anglų kalba kaip mokymo priemonė, nei su trumpiniu DKIM. Viena iš priežasčių, kodėl DKIM rečiau taikomas aukštąjame moksle, yra dėstomų dalykų sudėtingumas. Teisės studijų atveju kyla sunkumų dėl bendrosios ir civilinės teisės sistemų skirtumų. Tačiau komunikaciniai gebėjimai yra viena iš teisininko kompetencijų, kuri yra tiesiogiai susijusi su kalbų mokymusi. Klientų konsultavimas, derybos ir tarpininkavimas yra tesininko veiklos sritys, kurios remiasi klausymu, perfrazavimu, performulavimu, apibendrinimu ir klausimų formavimo įgūdžiais nepaisant to, kokioje teisinėje sistemoje teisininkas dirba. Visus šiuos socialinius įgūdžius galima lavinti kalbų kursuose, tačiau daug logiškiau tai padaryti profesinėje srityje. Taigi, teisės dėstytojai turėtų sukurti esminę kurso medžiagos dalį, o kalbų dėstytojai turėtų vystyti studentų komunikacinius gebėjimus. Šio tyrimo tikslas yra ištirti naujo pasirenkamo kurso „Anglų kalba klientų konsultavimui“ kūrimo ir taikymo praktiką ir patirtį. Šis kursas gali būti laikomas DKIM teisinės anglų kalbos kurso pavyzdžiu, o jo struktūra galima remti kuriant panašius dėstomų dalykų planus.