Year of intensive language learning, a special program to rocket Hungarian students’ foreign language proficiency: a success story?
| Author |
|---|
Öveges, Enikő |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2017 | 10 | 150 | 174 |
Hungary has witnessed several major attempts to improve the foreign language proficiency of students in primary and secondary school education since the political changes of the 1990s, as both international and national surveys reflect a dramatically low ratio of Hungarian population that self-reports to communicate in any foreign language at any level. Among other initiatives, a major one to boost students’ foreign language competence has been the Year of Intensive Language Learning (YILL), introduced in 2004, which allows secondary schools to integrate an extra school year when the majority of the contact hours are devoted to foreign languages. The major objectives of YILL are as follows: 1) to offer a state-financed and school-based alternative to the widely spread profit-oriented private language tuition; thus 2) granting access to intensive language learning and 3) enhancing equal opportunities; and as a result of the supporting measures, 4) to improve school language education in general. YILL is exemplary in its being monitored from the launch of the first classes to the end of their five-year studies, involving three large-scale, mixed-method surveys and numerous smaller studies. Despite all the measures to assist the planning and the implementation, however, the program does not appear to be an obvious success. The paper introduces the background, reviews and synthesizes the related studies and surveys in order to evaluate the program, and argues that with more considerate planning, the YILL ‘hungaricum’ would yield significantly more benefits.
Po 1991-aisiais įvykusių politinių pokyčių Vengrijoje jau kelis kartus bandyta pagerinti pradinių ir vidurinų mokyklų moksleivių užsienio kalbų sugebėjimus, nes tiek tarptautinių, tiek nacionalinių tyrimų duomenimis dauguma Vengrijos gyventojų neigia, kad sugeba bendrauti kokia nors užsienio kalba bet kokiu lygiu. Be kitų iniciatyvų vienas svarbiausių postūmių, ugdančių Vengrijos moksleivių užsienio kalbų kompetencijas, yra projektas „Metai intensyvaus kalbų mokymosi“ (MIKM), pristatytas 2004 m.. Šio projekto metu leidžiama vidurinėms mokykloms įtraukti papildomus mokslo metus, kurių didžioji dalis būtų skirta mokytis užsienio kalbų. Svarbiausi projekto tikslai yra: (1) pasiūlyti valstybės finansuojamą, mokykloje vykstantį kalbų mokymą kaip alternatyvą plačiai paplitusiems pelno siekiantiems privatiems kalbų kursams; ir taip (2) suteikti prieigą prie intensyvaus kalbų mokymosi ir (3) didinti lygias galimybes; ir kaip papildomų priemonių rezultatas – (4) bendrai pagerinti mokykloje įgyjamą kalbinį išsilavinimą. MIKM projektas yra pavyzdinis, nes stebėtas nuo pirmųjų pamokų iki pat penktųjų mokslo metų pabaigos, vykdant tris dideles, įvairiais metodais paremtas, studijas ir begalę mažesnių tyrimų. Deja, nors imtasi įvairių priemonių, padedančių planuoti ir pritaikyti metodą, nepanašu, kad jis būtų visiškai pasisekęs. Šiame straipsnyje pristatoma mokslinė informacija, apžvelgiami ir sintezuojami susijęs tyrimai ir apklausos, siekiant įvertinti programą, ir teigiama, kad kruopščiau suplanavus, šis projektas būtų gerokai sėkmingesnis.