Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34439
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Macas, Andrius;Puidokas, Pranas;Maceina, Tomas;Šipylaitė, Jūratė;Valickas, Gintautas;Olševska, Jevgenija
Title: Clinical decision-making of anesthesiology residents in emergency medical care
Other Title: Anesteziologijos-reanimatologijos rezidentų sprendimų priėmimas, teikiant skubią medicinos pagalbą
Is part of: International journal of psychology: a biopsychosocial approach, 2016, [Vol.] 19, p. 9-34
Date: 2016
Keywords: Clinical decision-making;Heuristics;Cognitive errors;Sprendimų priėmimas;Euristikos;Mąstymo klaidos
Abstract: Background. The purpose of current work is to clarify characteristics of anesthesiologists’ use of heuristics in emergency medical care. Two separate studies were carried out to evaluate the characteristics of anesthesiologists’ use of heuristics: (a) according to gained experience; (b) and under stressful conditions. Methods. First (longitudinal design) study was comprised of two phases 10-11 months apart. In both phases, participants solved three vignettes that required the provision of emergency medical care. In the second study, participants solved three medical vignettes under stressful conditions (i.e. under the influence of the cold pressor test). Physiological data – participants’ heart rate – was registered using finger plethysmograph before and after the cold pressor test. The adequacy of decisions were evaluated independently by two experts in anesthesiology. Results and conclusions. Results of quantitative content analysis of the first longitudinal design study showed a decrease in the use of availability and an increase in anchoring and adjustment of heuristic as anesthesiology residents become more experienced. Results of both studies indicate that 32-38% of all anesthesiology residents’ thoughts are heuristic in nature and 3-11% of all thoughts are cognitive errors.
Mokslinė problema. Teikdami skubią medicinos pagalbą, anesteziologijos-reanimatologijos srityje besispecializuojantys rezidentai rizikuoja priimti klaidingus sprendimus, galinčius nulemti paciento mirtį. Siekiant paaiškinti anesteziologijos-reanimatologijos rezidentų sprendimų priėmimo ypatumus, teikiant skubią medicinos pagalbą, kyla esminių problemų. Pavyzdžiui, neaišku, kokia yra euristikų, t. y. supaprastintų sprendimo priėmimo būdų, taikymo specifika anesteziologijos-reanimatologijos srityje. Be to, itin trūksta empirinių duomenų, galinčių paaiškinti euristikų taikymo ypatumus, esant stresinėms situacijoms, taip pat jų dinamiką, keičiantis darbo stažui. Tikslas – išsiaiškinti anesteziologijos-reanimatologijos rezidentų euristikų taikymo ypatumus, teikiant skubią medicinos pagalbą. Įgyvendinant šį tikslą, atlikti du nepriklausomi tyrimai anesteziologijos-reanimatologijos rezidentų euristikų taikymo ypatumams įvertinti: a) didėjant darbo stažui, b) stresinėmis aplinkybėmis. Metodika. Pirmą (tęstinio pobūdžio) tyrimą sudarė du etapai. Abiejų etapų metu rezidentai, įvardydami savo mintis žodžiu, sprendė po tris panašaus sudėtingumo medicinines situacijas. Antro tyrimo metu dalyviams taikyta „šalto vandens“ užduotis, siekiant sukelti fiziologinį stresą. Prieš šią užduotį ir po jos, naudojant pletizmografą, registruotas tyrimo dalyvių širdies ritmas. Vėliau esant tokioms sąlygoms, kaip ir pirmame tyrime, dalyviai sprendė tris medicinines situacijas. Tyrimo dalyvių atsakymus vertino du nepriklausomi ekspertai – gydytojai anesteziologai-reanimatologai. Rezultatai, išvados. Atlikta duomenų kiekybinė turinio analizė atskleidė, kad didėjant anesteziologijos-reanimatologijos rezidentų darbo stažui, mažėja pasiekiamumo ir didėja „inkaro“ euristikų taikymo dažnumas. Nustatyta, kad anesteziologijos-reanimatologijos rezidentai, taikydami ne daugiau kaip dvi euristikas, linkę priimti optimaliausius sprendimus, teikdami skubią medicinos pagalbą stresinėmis aplinkybėmis. Abiejų tyrimų rezultatai parodė, kad 32–38 proc. anesteziologijos-reanimatologijos rezidentų minčių, sprendžiant skubios medicinos pagalbos situacijas, pasireiškė kaip euristikos, o 3–11 proc. – kaip kognityvios klaidos.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34439
http://dx.doi.org/10.7220/2345-024X.19.1
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34439
Appears in Collections:International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach / Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2016, [vol.] 19

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

56
checked on Aug 16, 2019

Download(s)

36
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.