Prašymų raiškos įsisavinimas lietuvių vaikų kalboje
| Date |
|---|
2016 |
Prašymų formulavimas yra svarbus komunikacinės kompetencijos rodiklis. Adresato ko nors paprašyti galima įvairiomis tiesiogiškumo laipsniu ir formos sudėtingumu varijuojančiomis gramatinėmis konstrukcijomis, kurių raišką lemia socialinis kontekstas (pašnekovų tarpusavio santykiai, socialinė padėtis ir pan.) ir konvencionalūs, kultūrai individualūs mandagumo principai. Taigi prašymai atskleidžia ne tik gebėjimą kaip, kur ir kada vartoti kalbą, bet ir tam tikros kultūros mandagumo percepcijas. Šio tyrimo tikslas ir yra paanalizuoti vieną pagrindinių lingvistinės pragmatikos įsisavinimo klausimų – gebėjimą produkuoti prašymą, paisant konvencionalių normų. Tyrimui pasitelkti ilgalaikio natūralaus stebėjimo metodu surinkti 1;6–2;7 amžiaus Elvijaus ir 1;8– 2;8 Monikos pokalbiai su mamomis. Naudojantis pokalbių transkripcijomis, vaikų ir vaikiškosios kalbos prašymai pagal lingvistinę raišką skirstyti į skirtingus prašymų tipus. Straipsnyje aptartas šių prašymų tipų įsisavinimo eiliškumas ir vaikų kalbos mandagumo raiškos raida. Nepaisant to, kad pastaroji dėl per mažo tiriamųjų amžiaus vis dar nežymi, komunikacinės kompetencijos užuomazgos ir mandagumo žymikliai vaikų kalboje užfiksuoti anksti. Ištirta, kad trečiųjų metų pradžioje abu vaikai jau buvo įsisavinę pagrindinius prašymų raiškos modelius.
This work focuses on early development of requests and investigates how and when these illocutionary acts are acquired by Lithuanian children. There are various ways to ask someone to do something. Expression of requests can vary according to the degree of directness depending on social context. These requests indicate communicative competence, development of pragmatics and politeness rules. The key aim of this study was to investigate types of requests and the sequence of those types first emerging in child speech. The study was based on the longitudinal data of two Lithuanian children, a girl Monika, aged 1;8– 2;8, and a boy Elvijus, aged 1;6–2;7. The requests were also analyzed in child directed speech. According to the degree of directness and different types of requests, they were classified into direct (explicit performatives, imperatives, want / obligation statements, prohibitions), conventionally indirect (references to preconditions, hortatives) and non-conventionally indirect requests (hints, warnings).[...]