Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34417
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Jazavita, Simonas
Title: The position of Lithuania in the Japanese-German relationship: cooperation between Kazys Škirpa and Hiroshi Oshima in 1935–1939
Other Title: Lietuva Vokietijos ir Japonijos santykių verpetuose: Lietuvos Ir Japonijos diplomatų Kazio Škirpos ir Hiroshi Oshimos bendradarbiavimas 1935–1939 metais
Is part of: Darbai ir dienos. Kaunas, Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus Aureus, 2017, T. 67
Extent: p. 191-213
Date: 2017
Note: ISSN 2335-8769 (internetinis)
Keywords: Škirpa Kazys;Hiroshi Oshima;Chiune Sugihara;Lietuvos ir Japonijos santykiai;Lietuvos ir Vokietijos santykiai;Tarptautiniai santykiai tarpukariu;Škirpa Kazys;Hiroshi Oshima;Chiune Sugihara;Lithuania’s – Japan’s relations;Lithuania’s – Germany’s relations
Abstract: Šiame straipsnyje siekiama naujai pažvelgti į XX a. ketvirto dešimtmečio Lietuvos Respublikos užsienio politiką per dviejų ypač galingų to metų valstybių – Vokietijos ir Japonijos santykių raidą. Tiriamas Lietuvos karo atašė, vėliau pasiuntinio Vokietijoje pulkininko Kazio Škirpos ir Japonijos karo atašė, vėliau ambasadoriaus Vokietijoje generolo Hiroshi Oshimos bendradarbiavimas Berlyne. Abu šie asmenys turėjo nemažai panašumų ir ilgainiui pasirodė kaip dideli provokiškos geopolitinės orientacijos entuziastai. Nieko nuostabaus, kad artimai bendraudami asmeniškai jie galėjo derinti ir politines pozicijas. Nedidelei Lietuvai tai buvo svarbu, nes Vokietijos ir Japonijos aljanso bandymai, prasidėję po Antikominterno pakto 1936 m. ir baigęsi fiasko Vokietijai sudarius sutartį su SSRS 1939 m., darė įtaką ir tuometinei Lietuvos padėčiai. Japonija, geopolitiškai atsiribodama nuo SSRS, nesutiko dėtis su Vokietija į paktą prieš Vakarų valstybes, o savo politikoje nepuoselėjo ir antisemitizmo, kurį skelbė Trečiasis reichas. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietija ir Japonija atsidūrė skirtingose barikadų pusėse. Nors Lietuva formaliai buvo neutrali, neoficialiai didelės simpatijos buvo demonstruojamos pralaimėjusiai Lenkijai ir šios sąjungininkėms – Prancūzijai bei Didžiajai Britanijai. Nusivylusi Vokietija ir atsiribodama nuo SSRS, Japonija taip pat buvo suinteresuota bendradarbiauti su šia koalicija. Garsiausias to pavyzdys yra Pasaulio tautų teisuolio Chiune’ės Sugiharos veikla Kaune. Verta atkreipti dėmesį, jog Lietuvos institucijos žinojo apie glaudų Japonijos vicekonsulo ryšį su lenkų pogrindžiu bei Vakarų sąjungininkais, bet sudarė visas sąlygas jiems sėkmingai veikti gelbėjant daugiausia žydų tautybės Lenkijos piliečius. Visa ši veikla Lietuvos teritorijoje nutrūko tik tada, kai ją užėmė okupacinė tuometinės Vokietijos sąjungininkės – SSRS – kariuomenė
The present article aims at discussing the foreign policy of the Republic of Lithuania in the 1930s, focusing on the development of relationship between two particularly powerful states of that time, Germany and Japan. The cooperation between the Lithuanian military attaché and later envoy to Germany Col. Kazys Škirpa and the Japanese military attaché and later Japanese ambassador to Germany Gen. Hiroshi Oshima is considered. Both men had quite a lot of similarities and they both finally turned out to be great enthusiasts of the pro-German geopolitical orientation. Unsurprisingly, they managed to coordinate their political positions despite the fact that they closely communicated personally. For such a small country as Lithuania this was especially important as the attempts of the German-Japanese alliance, which started with the Anti-Comintern Pact in 1936 and terminated in a fiasco after Germany had signed an agreement with the USSR in 1939, influenced the position of Lithuania. Japan was striving for a strong geopolitical counterbalance against the USSR and did not agree to sign a pact with Germany against Western states. Moreover, it did not develop anti-Semitism in its policy, which was typical of the Third Reich. When WWII started, Germany and Japan ended in different sides of barricades. Even though Lithuania was formally neutral, it expressed considerable benevolence to Poland that had lost and to its allies, France and Great Britain. Japan was disappointed with Germany and was striving to establish a counterbalance against the USSR; therefore, it was also interested in cooperation with this coalition. The best example of this is Chiune Sugihara’s, titled Righteous Among the Nations, activity in Kaunas. [...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/34417/3/ISSN2335-8769_2017_N_67.PG_191-213.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34417
https://doi.org/10.7220/2335-8769.67.10
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2017, nr. 67
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

147
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

548
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.