Practical problems of legal regulation of customs duties developing an international trade between the Republic of Lithuania and East Asian countries

Abstract

For more than ten years (since 2004) the Republic of Lithuania is a member of the EU and is realizing its economic and trade relations with other foreign countries, and regulating customs duties according to the requirements of the EU Common Commercial Policy. However, in the recent years foreign trade (in particular - exports of goods) remained one of the main factors which increased an economic growth (recovery) in the Republic of Lithuania after the global economic crisis of the world, which began in 2008. In this context, the search for new markets and expansion of trade relations with new trade partners in Asia became essential in order to diversify the structure of the national economy and avoid dependence on traditional trade partners, such as Russia. Taking into account this strategic goal, the article seeks to answer a question whether an existing foreign trade regulation system ensures the status of Lithuania as an attractive partner of foreign trade with East Asian countries (Taiwan, Hong Kong, South Korea and Singapore) and what regulatory instruments (customs duty rules and procedures) should be used on the national level to ensure cooperation with these countries. In order to answer this problematic question, the first chapter of the article overviews general tendencies in Lithuanian foreign trade with the countries of East Asia, while the second chapter is dedicated to describe regulatory regime for import customs duties on the national level (in line with the major provisions of the EU Common Commercial Policy). The practical problems and obstacles to international trade are presented in the third chapter and are illustrated by the examples of case law, which was formed in disputes relating to the decisions and actions of Lithuanian national customs authorities for the period from 1 May, 2004 (since entry to the EU)).

Jau daugiau nei dešimt metų (nuo 2004), Lietuvos Respublika yra ES nare ir realizuoja savo ekonominius ir prekybinius santykius su kitomis užsienio valstybėmis bei reguliuoja tarptautinės prekybos apmokestinimą muitais laikydamasi ES bendrosios prekybos politikos reikalavimų. Pastaraisiais metais būtent užsienio prekyba (ypač prekių eksportas) išliko vienu iš svarbiausių veiksnių, kuris skatino Lietuvos Respublikos ekonominį augimą (ekonomikos atsigavimą) po pasaulinės ekonominės krizės, prasidėjusios 2008 metais Šiame kontekste itin svarbiu tikslu išlieka naujų rinkų paieška ir prekybinių ryšių su naujais prekybos partneriais Azijoje plėtojimas, kas yra labai svarbu siekiant diversifikuoti šalies ekonomikos struktūrą ir išvengti priklausomybės nuo tradicinių prekybos partnerių, pavyzdžiui, Rusijos. Atsižvelgiant į šį strateginį tikslą, straipsnyje siekiama atsakyti į probleminį klausimą, ar esama užsienio prekybos reguliavimo sistema užtikrina Lietuvos, kaip patrauklios užsienio prekybos su Rytų Azijos šalimis (Taivanu, Honkongu, Pietų Korėja ir Singapūru) partnerės statusą, ir kokios reguliavimo priemonės (apmokestinimo muitais taisyklės bei procedūros), turėtų būti naudojamos nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti efektyvesnį bendradarbiavimą su šiomis šalimis. Siekiant atsakyti į šį probleminį klausimą, pirmajame straipsnio skyriuje apžvelgiamos bendrosios Lietuvos užsienio prekybos su Rytų Azijos šalimis tendencijos, o antrasis skyrius yra skirtas apibūdinti esamą nacionalinį importo muitų taikymo režimą, kuris privalo būti įgyvendinamas laikantis pagrindinių ES bendrosios prekybos politikos nuostatų. Praktinės problemos ir teisinės kliūtys tarptautinės prekybos su Rytų Azijos šalimis plėtrai yra analizuojamos straipsnio trečiajame skyriuje aptariant nacionalinių teismų ir kitų įgaliotų institucijų praktiką sprendžiant ginčus, susijusius su Lietuvos nacionalinių muitinės institucijų sprendimais ir veiksmais (laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d., t.y. nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į ES momento).