Patronage or signaling: how mayors use city payroll to stay in office

Abstract

Several studies on municipal hiring decisions have indicated that when a city’s payroll grows, its mayor’s re-election prospects are likely to improve. It is not clear, however, if such an effect is attributable to patronage-driven, or signaling-driven, behavior of the incumbents. The difference is important: patronage leads to inefficient public administration, while signaling can produce political business cycles. In this paper, I propose some key electoral implications of patronage-driven and signaling-driven hiring, and verify them with data on local elections in Bulgaria (2015 and 2011) and in Poland (2014). I find that a large municipal workforce has a negative overall effect on mayors’ re-election. Importantly, the impact of city payroll varies with incumbents’ partisanship (strongly negative for mayors representing the economic right, neutral for independent mayors, positive for ex-communist mayors) and does not depend on the duration of incumbent’s tenure. These findings strongly support the patronage-driven explanation of Eastern Europe’s local political economy.

Moksliniai tyrimai suponuoja teigiamą viešojo sektoriaus darbuotojų, dirbančių savivaldybėje, poveikį mero perrinkimui. Vis dėlto nėra aišku ar tokį poveikį lemia „balsų pirkimas“ savivaldybėje įdarbinant mero rėmėjus, ar signalizavimas, t.y. viešojo sektoriaus paslaugų bei užimtumo didinimas artėjant savivaldos rinkimams. Atsakymas į šį klausimą turi ekonominių pasekmių. „Balsų pirkimas“ lemia nenašų viešojo sektorius darbą, o signalizavimas – politinius verslo ciklus. Šiame darbe iškeliamos keturios politinės (rinkiminės) „balsų pirkimo“ ir signalizavimo implikacijos, kurių veikimas patikrinamas su savivaldos rinkimų Bulgarijoje (2015 m. ir 2011 m.) bei Lenkijoje (2014 m.) duomenimis. Tyrimo rezultatai rodo, kad viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius savivaldybėje daro bendrai neigiamą poveikį mero perrinkimo galimybėms. Svarbu tai, kad šis poveikis stipriai kinta su mero partiškumu (neigiamas laisvą rinką propaguojančių partijų merams, neutralus nepartiniams merams ir teigiamas buvusių komunistinių partijų merams), bei nepriklauso nuo mero buvimo poste trukmės. Šie rezultatai stipriai palaiko teiginį, kad Rytų Europos savivaldoje veikia „balsų pirkimo“ politinė ekonomija.