Alkoholio vartojimo priežastys ir būdai Lietuvoje : žalos ir neformalaus drausminimo aspektai
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2014 | 5(3) | 109 | 124 |
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (2014), Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis vienam gyventojui yra vienas didžiausių pasaulyje. Išgertas alkoholio kiekis siejamas su žala asmeniui, aplinkiniams ir visuomenei. Piktnaudžiavimas alkoholiu prisideda prie socialinės atskirties formavimo. Šio straipsnio tikslas yra ištirti alkoholio vartojimo priežasčių ir būdų įtaką alkoholio keliamai žalai ir neformaliai geriančiųjų kontrolei. Straipsnis remiasi 2014 m. kiekybine Lietuvos suaugusiųjų gyventojų apklausa, atlikta pagal projektą „Socialinė atskirtis ir dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ (VP1-3.1-SMM-07-K )1. Iš viso apklausta 1000 respondentų, iš jų 628 nurodė vartoję alkoholinių gėrimų per paskutinius 12 mėnesių. Kas antras alkoholį vartojantis asmuo geria nesaikingai. Vyrai vartoja alkoholio dažniau nei moterys. Faktorinės analizės būdu identifikuoti lengvabūdiško ir priklausomo alkoholio vartojimo tipai. Lengvabūdiškam vartojimo tipui būdingesni socialumo, emocijų sužadinimo alkoholiu motyvai. Priklausomam alkoholio vartojimo tipui kuriame galima atpažinti priklausomybės alkoholiui ženklus, dominuoja neigiamų emocijų ir problemų sprendimo alkoholiu motyvai. Abu išskirti alkoholio vartojimo tipai koreliuoja su socialinės žalos, susietos su alkoholio vartojimu, rodikliais. Esant priklausomam alkoholio vartojimo tipui, stipresnis žalos geriančiajam, o ne visuomenei koreliacinis ryšys, ypač tarp vyrų. Žalos visuomenei rodiklis stipriau koreliuoja, kai tarp moterų vyrauja priklausomo alkoholio vartojimo tipas, o tarp vyrų – lengvabūdiško vartojimo tipas. Remiantis tiesinės regresinės analizės rezultatais, nustatyta, kad su alkoholio vartojimu susietą socialinę žalą visuomenei prognozuoja abu alkoholio vartojimo tipų kintamieji, tačiau lengvabūdiško alkoholio vartojimo tipas daro gerokai didesnį poveikį nei priklausomo vartojimo tipas.[...]
According to the World Health Organization (2014), the amount of alcohol consumed in Lithuania per person is one of the highest in the world. The consumed alcohol amount is associated with the harm to the individual and people surrounding him or her. The article analyzes the relation between causes and patterns of alcohol consumption, the harm of alcohol and the informal control of drinkers. It is based on the data of a quantitative survey of adult residents of Lithuania conducted in 2014 as a part of the Social Exclusion and Social Participation in Transitional Lithuania project (VP1-3.1-SMM-07-K). In total, 1000 respondents were surveyed, 628 of whom indicated that they consumed alcoholic beverages in the last 12 months. Every other individual who consumed alcohol was involved in binge drinking. Men consumed alcohol more frequently than women. Using factor analysis, two types of alcohol consumption were identified: frivolous and dependent. The motives of sociability and alcoholinduced emotions were characteristic of frivolous consumption. The second type of alcohol use defined as dependent that displayed the signs of alcohol addiction and was dominated by the motives of “solving” problems and negative emotions produced by alcohol. Both identified types of alcohol use correlated with the indicators of social harm done by alcohol consumption. In the case of dependent alcohol use, the correlation with the harm to the drinker, particularly among men, was stronger but the correlation with the harm to society was lower. In the case of women, the indicator of the harm to society had a stronger correlation in the instance of dependent alcohol consumption, while in the case of men it correlated more with the frivolous kind of drinking.[...]
ISSN 2335-8777 (online)