Dialogo principo sklaida universaliojoje Gadamerio hermeneutikoje

Abstract

Straipsnyje analizuojama Gadamerio hermeneutinė pažinimo samprata ir viena iš įdomiausių jos prielaidų - dialoginis pažinimo pobūdis. Gilinamasi į hermeneutinio supratimo gnoseologinės struktūros specifiką, analizuojamos santykio gnoseologijos ištakos Heideggerio filosofijoje. Tiriama hermeneutinė "objekto" samprata atveria ontologinę Gadamerio hermeneutikos šerdį, kurios pagrindas - dialogo principas kaip visų gnoseologinių hermeneutikos apibrėžčių ontologinė prielaida. Gadamerio hermeneutikoje aptinkamos asmens ontologijos implikacijos

The article treats of Gadamer's hermeneutical conception of cognition and one of the most interesting its prerequisites - its dialogical nature. It researches the particularity of the epistemological structure of hermeneutical understanding, analyses beginnings of the relation epistemology in Heidegger's philosophy. Hermeneutical conception of object that is being examined reveals ontological core of Gadamer's hermeneutics in the basis of which principle of dialogue emerges as the ontological premise of all hermeneutical epistemological notions. Implications of the ontology of person are being detected in Gadamer's hermeneutics