Motetas - cantus mediocris: liturginės ir kompozicinės paralelės

Abstract

Straipsnyje aptariamas moteto žanro specifikos klausimas, akcentuojant jo priskyrimą bažnytinei muzikai (musica ecclesiastica). Tyrinėjamos moteto istorinės raidos sąsajos su XII–XVI a. muzikos kompozicijos novacijomis (ypač Ars Nova). Aptariami Bažnyčios dokumentai, gvildenantys klausimą, ar motetą dera atlikti bažnyčioje. Ieškoma priežasčių, nulėmusių pirmąją moteto kaip bažnytinio žanro krizę XIV a. pradžioje bei popiežiaus Jono XXII bulės „Docta Sanctorum Patrum“ paskelbimą. Aptariama moteto žanro sklaida po Tridento Susirinkimo (1545–1563).

The article discusses a question of particularity in motet genre herewith highlighting the attribution to characteristics of church music (musica ecclesiastica). At this point there are investigated the links of motet’s historical process with novations of musical compositions in XII–XVI centuries (especially Ars Nova). An attention is given to researching the Church’s documents of that period where the motet’s propriety of sounding in the church was discussed. The study looks for reasons that determined the first crisis of motet as ecclesiastical genre at the beginning of XIV ct. as well as producing the bull „Docta Sanctorum Patrum“ by Pope John XXII. The spread of motet genre after the Council of Trent I (1545–1563) is discussed also.