Krikščioniškosios vertybės lietuvių šeimos papročiuose / Rasa Račiūnaitė

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos krikščioniškosios vertybės lietuvių šeimos papročiuose (gimtuvėse, krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse) nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų. Darbas grindžiamas lauko tyrimais, autorės atliktais 1992-2004 metais visuose etnografiniuose Lietuvos regionuose bei lietuvių etninėse žemėse. Atliktas tyrimas parodė, kad krikščioniškos vertybės šeimos papročiuose egzistavo krikščioniškosios moralės normų pavidalu. Tradicinės lietuvių šeimos vertybės pradėjo keistis po Antrojo pasaulinio karo. XX a. pabaigos lietuvių šeima patyrė pereinamojo laikotarpio pasikeitimus. XX a. 10 dešimtmečio - XXI a. pradžios demografinės elgsenos pokyčiai - jaunų porų gyvenimas susidėjus, santuokų bei vaikų vengimas, nesantuokinių vaikų daugėjimas, jaunimo migracija į miestus bei emigracijos populiarumas - tai naujai įsitvirtinę, iš svetimos kultūros perimti gyvensenos bruožai, būdingi šiuolaikinei lietuvių kaimo šeimai

The article analyzes the Christian values in the customs of Lithuanian family (baptism, wedding and funeral) at the end of the 19th - beginning of 21th century. The work is based on field investigation materials gathered by the author in 1992-2004 in all ethnic regions of Lithuania. In the family customs the Christian values showed in Christian ethics shape. Traditional Lithuanian cultural values concerning family life start vanishing after the Second World War. At the end of the 20 th century a traditional Lithuanian family experienced changes of the transitive period. The necessity to adapt to new surroundings, future uncertainty stimulated the youth to create new forms of partnership in the family. Cohabitation before marriage, postponement of marriage for a later age (until the birth of the first child or later), migration to abroad, a small number of birth and the increasing number of illegimate child birth - these phenomena are characteristic of modern Lithuanian village family