Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34164
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Kazlauskienė, Asta
Title: Kai kurie akustiniai lietuvių kalbos ritmiškumo parametrai
Other Title: Some acoustic metrics of the rhythm of the Lithuanian language
Is part of: Baltistica : baltų kalbotyros žurnalas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013, T. 48, nr. 1
Extent: p. 19-36
Date: 2013
Keywords: Lietuvių kalba;Ritmas;Kirtinio ritmo kalbos;Skiemeninio ritmo kalbos;Akustiniai kalbos ritmo koreliatai;Lithuanian language;Stress-timed languages;Syllable-timed languages;Acoustic correlates of rhythm
Abstract: Šio tyrimo tikslas – nustatyti skaitomos lietuvių kalbos ritmiškumo rodiklius, susijusius su garsinių segmentų trukme. Analizuojama penkių profesionalių diktorių (trijų vyrų ir dviejų moterų) perskaitytos ištraukos iš grožinių kūrinių (kiekvienas jų skaitė vidutiniškai po 10 min.). Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmiausia matuota ir lyginta skiemenų ir pėdų bei tarpkirtinių intervalų absoliuti trukmė. Vėliau, remiantis užsienio mokslininkų metodika, skaičiuotas standartinis priebalsinių intervalų trukmės nuokrypis (ΔC), balsinių intervalų trukmės procentas (%V), priebalsinių intervalų variacijos koeficientas (varcoC), poriniai variantiškumo indeksai (r-PVI, n-PVI) ir kontrolės bei kompensacijos indeksai (CCI-V, CCI-C). Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuvių skaitomoje kalboje skiemenų, pėdų ir tarpkirtinių intervalų absoliuti trukmė nemažai įvairuoja. Didžioji dalis (91 proc.) fonologinių skiemenų ir fragmentų nuo balsio pradžios iki kito balsio telpa į 200 ms intervalą (nuo 80 iki 280 ms). Tirtoje medžiagoje vyrauja pėdos nuo 210 ms iki 600 ms, jos sudaro 75 proc. Tai gana ilgas laiko intervalas, todėl pėdų trukmė, kaip ir skiemenų, tikrai nėra apylygė. Kirčiuoti skiemenys išsidėsto taip pat nevienodais intervalais. 75 proc. tarpkirtinių intervalų yra nuo 110 iki 500 ms. Todėl skiemenų ar pėdų, tarpkirtinių intervalų trukmė nėra pagrindiniai ir tikrai ne vieninteliai lietuvių kalbos ritmiškumo rodikliai. Akustinių požymių, susijusių su balsinių ir priebalsinių segmentų trukme, analizės rezultatai daugeliu atvejų rodo skirtumą tarp lietuvių ir japonų kalbų. Tačiau negalima nustatyti, kuriai – kirtinio ar skiemeninio – ritmo grupei artimesnė lietuvių kalba.[...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/34164
https://eltalpykla.vdu.lt/1/34164
http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.04~2013~ISSN_0132-6503.V_48.N_1.PG_19-36
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:1. Straipsniai / Articles
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.19 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

192
checked on Nov 2, 2019

Download(s)

76
checked on Nov 2, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.