Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/341
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Tretjakova, Vaida
Title: Vyriškumas ir kontraceptinės praktikos: jaunų vyrų Lietuvoje atvejis
Other Title: Masculinity and contraceptive practices: the case of young Lithuanian men
Is part of: Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2014, nr. 5(3), p. 77-90
Date: 2014
Keywords: Vyriškumas;Jauni vyrai;Kontraceptinės praktikos;Masculinity;Young men;Contraceptive practices
Abstract: Quantitative studies indicate that the proportion of users of non-technological contraceptive methods in Lithuania is significantly higher than in most Western countries but the proportion of users of hormonal contraception is lower. Analyzing 30 semi-structured interviews with 19–34-year-old childless men, the article explores the connection between contraceptive practices and perceptions of masculinity. The author argues that contraceptive practices can function as a means of enacting normative masculinity and influencing the development of romantic relationships. Study participants who used withdrawal as their primary method of contraception associated it with increased sexual pleasure and their ability to control their bodies. When withdrawal was considered to be less reliable than other means of contraception it signified later stages of romantic relationships in which the risk of pregnancy was not as disturbing as in their early phases. Casual sexual encounters and initial stages of romantic relationships were linked to the use of male condoms. On the one hand, some study participants’ idea that a man should always have a condom can be interpreted as a reflection of hegemonic male sexuality in Lithuania: men were always expected to be ready for sexual encounters. On the other hand, compared to other technological methods, male condoms were easy to obtain and their popularity was self-explanatory. However, some study participants saw the use of condoms as inhibiting sexual pleasure, therefore, they associated the later stages of their romantic relationships with other contraceptive methods. Western academic research on contraception also confirms this tendency. Yet somewhat negative attitudes towards the use of the pill are characteristic of the Lithuanian context. Those men who regarded the use of the pill to be detrimental to woman’s health prioritized the health of their partner/wife and chose condoms even in the long-term relationships. Since caring for one’s own woman functions as one of the most important features of normative masculinity, contraceptive practices perceived in this way also enabled the researched men to enact the ideals of hegemonic masculinity.
Analizuojant 30 pusiau struktūruotų interviu su 19–34 metų vaikų neturinčiais vyrais straipsnyje aptariamos kontraceptinių praktikų ir vyriškumo sampratų sankirtos 1. Remiantis teorine ir empirine medžiaga argumentuojama, kad kontraceptinės praktikos yra socialinis procesas, kuriam įtakos turi dominuojantys vyriškumo ir seksualumo diskursai. Analizuojamų interviu medžiaga rodo, kad skirtingos kontraceptinės praktikos gali funkcionuoti kaip norminio vyriškumo įveiksminimo laukas ir kisti lygiagrečiai su romantinių santykių raida. Lytinį aktą nutraukiantys tyrimo dalyviai jį siejo su didesniu seksualiniu malonumu ir vyriškumo samprata, kurioje vyriškumas tapatinamas su vyro gebėjimu kontroliuoti savo kūną, susilaikyti reikiamu momentu. Tais atvejais, kai šis metodas laikomas ne tokiu patikimu nei kitos kontraceptinės priemonės, jo naudojimas nukeliamas į vėlesnius romantinių santykių etapus, nes, kai santykiai stabilūs, ši rizika neatrodo tokia grėsminga. Romantinių santykių pradžia ir atsitiktiniai santykiai siejami su prezervatyvu. Viena vertus, vyro pareiga turėti su savimi prezervatyvą gali būti interpretuojama kaip normatyvinis lūkestis, kad vyras visuomet turėtų būti nusiteikęs ir pasiruošęs seksualiniams įvykiams. Antra vertus, prezervatyvas dėl savo populiarumo ir prieinamumo nereikalauja išsamesnio aptarimo, be to, dėl tam tikrų šios priemonės trūkumų vėlesni santykių etapai asocijuojami su kitomis kontraceptinėmis priemonėmis. Vis dėlto šią tendenciją, pastebėtą ir vakarietiškame akademiniame diskurse, lietuviškame kontekste kai kada modifikuoja neigiamas požiūris į kontraceptines piliules. Kai kurie tyrimo dalyviai, darydami prielaidą, kad kontraceptinės piliulės neigiamai veikia jas vartojančios merginos / moters sveikatą, renkasi prezervatyvą ir ilgalaikiuose santykiuose, nesureikšmindami jo trūkumų, bet galvodami apie savo partnerės / žmonos sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad rūpinimasis moterimi yra vienas svarbiausių norminio vyriškumo bruožų Lietuvoje, taip konstruojamos kontraceptinės praktikos funkcionuoja kaip norminio vyriškumo įveiksminimo laukas.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/341
http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.4
https://hdl.handle.net/20.500.12259/341
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2014, nr. 5(3)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

354
checked on Jan 16, 2021

Download(s)

360
checked on Jan 16, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.