Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34040
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Maciukaitė, Vytautė
Title: Tiesos ir tolerancijos santykis, tiesai nustatant tolerancijos ribas
Other Title: Relation of truth and tolerance, when the truth assigns the limits of tolerance
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas, 2006, nr. 19(47), p. 27-47
Date: 2006
Keywords: Tiesa;Tolerancija;Subjektyvumas;Truth;Toleration;Subjectivity
Abstract: Nors tolerancija – laisvės problemos dalis, pasirinkau šią temą nagrinėti iš tiesos perspektyvos, kadangi tiesa pagrindžia toleranciją, nustato jos ribas, o tolerancija yra priemonė tiesai siekti. Taigi tiesa ir tolerancija labai glaudžiai tarpusavyje susijusios, bet mūsų dienomis iš tolerancijos mėginama eliminuoti tiesos aspektą. Darbo tikslas – nustatyti tolerancijos ribas, taigi šio tikslo buvo siekta atsakant į klausimą, kas yra tiesa, kokia jos prigimtis, tiesą suskirstant į ontologinį, kognityvinį ir moralinį lygmenis; toliau nagrinėta tolerancijos sąvoka, galimi jos iškreipimai bei nustatytos tikrovės, asmens ir turinio tolerancijos ribos. Turint omenyje postmodernaus žmogaus polinkį absoliutinti toleranciją ir pavienio individo nuomonę iškelti aukščiau tiesos, šiame darbe buvo siekiama atsakyti į klausimą, kas yra svarbiau – tiesa ar tolerancija, koks jų santykis. Kita vertus, tiesos klausimas yra universalus ir plačiai pritaikomas nagrinėjant įvairias problemas, o suabsoliutinta tolerancija atskleidžia postmodernaus žmogaus mąstymo specifiką.
The subject of the article is the relation of truth and tolerance, when the truth, as conformity of subject and intellect, which has evidence in practice, assigns the limits of tolerance. The truth and the tolerance are not only two important subjects of philosophy and moral theology, but also two actual latter-day problems. Intolerance is a very old problem, and making tolerance absolut, when tolerance is converted from the tool to the subject, to reach the truth in this matter is quite a new thing. As the person, the behavior and the language are not disembodied from each other, there is emergence of the prioritizing problem between person and content. The person is evaluated only according to his own developed criteria and can be always tolerable, and the content is not always tolerable since content can be evaluated only through the objective criteria. The determination of relation between the virtues of love and justice helps to find the answer. The virtue of justice covers minimum of love liabilities, therefore justice should be prioritized, because it is not the action, which is to be determined by the person, but it is the action, which describes the person.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34040
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34040
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2006, nr. 19(47)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

110
checked on Dec 9, 2019

Download(s)

100
checked on Dec 9, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.