| Abstract: | Straipsnyje nagrinėjamas drovumo reiškinys ir jo reikšmė žmogaus lytiškumo deramam įtraukimui į asmens gyvenimą. Kadangi asmuo yra toks gėris, su kuriuo nesiderina vartojimas, asmuo negali būti vertinamas kaip vartojimo objektas ir šia prasme kaip priemonė pasiekti tikslą. Žmogus, kūniška lytinė būtybė, dėl savo prigimtinio orumo yra pakviestas į deramą santykį su kitais asmenimis – meilę. Straipsnyje remiamasi krikščioniškos antropologijos samprata, teigiančia, kad žmogus yra kūno ir dvasinės sielos vienovė. Atkreipiamas dėmesys į sekso nuasmeninimo bei jo pateikimo kaip „meilės“ pakaitalo įtaką vartotojiškai lytiškumo sampratai. Išryškinamas drovumo vaidmuo, lytinį potraukį pakeliant į tikros meilės lygmenį. Drovumas ateina į pagalbą skaistumo dorybei, kurios neįmanoma suprasti atsietai nuo meilės dorybės. Skaistumo dorybė padeda išvaduoti meilę nuo vartojimo nuostatos, o sykiu ir apsaugoti patį asmenį nuo panaudojimo. Šiandien vartojimo nuostata pasidarė pavojingesnė, nes visokiais būdais yra užmaskuojama valioje, visas lytiškumo formas vadinant tiesiog „meile“. Pabrėžiama, kodėl drovumas yra būdingas tik žmogui, kad tai yra natūralus ir savaiminis siekimas, liudijantis, kaip moralinė tvarka siejasi su būties tvarka, su prigimties tvarka. Drovumas yra natūralus būdas atskleisti paties asmens vertę, kuri glaudžiai susijusi su asmens neliečiamumu, su jo nusistatymu nebūti vartojimo objektu.
1. Žmogaus orumas yra įgimtas ir su juo nesiderina vartojimas – asmuo negali būti vertinamas kaip vartojimo objektas arba kaip priemonė pasiekti kokį nors tikslą. 2. Žmogus yra kūniška lytinė būtybė, esmiškai išsiskirianti iš kitų būtybių žemėje, nes yra apdovanota protu ir laisve. 3. Lytinis potraukis skiriasi nuo lytinio instinkto, nes lytinis instinktas yra paveldėta gyvūno reakcija į lytinio poreikio patenkinimą, neapmąstant priemonių santykio su tikslu. Tuo tarpu žmogui toks elgesys yra netipiškas, nes jis sugeba apmąstyti priemonių santykį su tikslu ir priemones renkasi priklausomai nuo siekiamo tikslo. 4. Tam, kad juslumas deramai integruotųsi į žmogaus gyvenimą, jis turi būti nukreiptas į meilę kitam asmeniui. Todėl tam, kad lytinis potraukis pakiltų į meilės lygmenį, reikalinga skaistumo dorybė. 5. Drovumas yra būdingas tik žmogui, nes tik žmogus dėl savo prigimties negali būti vartojimo objektas. 6. Tikra meilė ištirpdo drovumą, nes jos atveju vyrauja paties asmens vertė, o ne jo lytinės vertės, todėl išnyksta pavojus kitą asmenį panaudoti kaip vartojimo objektą.
The article aims to present sexual shyness as an inherent characteristic that helps the person to be protected from being used as an object. The beginning of the article describes the Christian understanding of sexuality that is intrinsically related to the understanding of the human person. The distinction is made between sexual attraction and sexual instinct, having in mind that these terms are often used interchangeably. Instinctive actions urge to “choose” means without thinking about their relationship with the aims. However, human beings are capable to reflect upon the relationship between aims and means and are able to choose the means appropriate to the aims. Because of this ability to make choices the person becomes responsible for his/her choices therefore we can talk about sexual morals. The human being is both corporal and spiritual and he/she is called to love with the whole being. Therefore love includes the human body and the human body participates in spiritual activity. Sexual attraction should not be directed only to physiological and anatomical qualities of the opposite sex because these qualities do not exist separately from a concrete person. Therefore sexual attraction that is formed in a normal way is always directed to the personal self of the human being and because of this attraction there is a chance for love to begin. There is a natural tendency for sexual attraction to become love because both subjects, different in their gender, are people. Love is an exceptional quality of human beings. In order for sexual attraction to progress into the level of love the virtue of chastity is needed. The article discusses the outcomes of attempts to separate the person from his/her sexuality which ends up in fragmentation of the human being. One of the forms of sexual separation is sexual asceticism, i. e. attempt to live as an asexual being when the person is disgusted by his/her sexuality and denies it at the same time denying his/her personal essence and sexuality as a gift. Another form of separating the person from his/her sexuality is that of taking a “playboy“ or a “playgirl“ position when the person keeps distance from personal involvement by this depersonalising his/her own sexuality. Meanwhile, the chaste person cherishes all life and love potentials inherent to him/her and sees personal sexuality as a good and a gift. It is impossible to understand the virtue of chastity separately from the virtue of love because of the inherent ability of the person to love. The purpose of chastity is to liberate love from consumer attitude and at the same time to protect the person from being used. The virtue of chastity is related to sexual shyness, which is inseparable from self-control. Sexual shyness protects the intimate part of the human being and directs the person’s glances and actions in the way that they would correspond to personal dignity and the dignity of the relationship. Sexual shyness safeguards the intimate secret of the person and the secret of mutual love between the persons; it asks to safeguard the conditions of self giving and mutual ultimate commitment between the man and the woman. Finally, sexual shyness is the quality inherent only to humans
because only the human being cannot become the object of consumption for the very virtue of his/her nature. Only real love can absorb this shyness because it eliminates the possibility to treat the other human being as an object of consumption. |
