Drovumas – prigimtinis veiksnys, saugantis nuo tapimo priemone kitam
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2007 | 21(49) | 21 | 29 |
Straipsnyje nagrinėjamas drovumo reiškinys ir jo reikšmė žmogaus lytiškumo deramam įtraukimui į asmens gyvenimą. Kadangi asmuo yra toks gėris, su kuriuo nesiderina vartojimas, asmuo negali būti vertinamas kaip vartojimo objektas ir šia prasme kaip priemonė pasiekti tikslą. Žmogus, kūniška lytinė būtybė, dėl savo prigimtinio orumo yra pakviestas į deramą santykį su kitais asmenimis – meilę. Straipsnyje remiamasi krikščioniškos antropologijos samprata, teigiančia, kad žmogus yra kūno ir dvasinės sielos vienovė. Atkreipiamas dėmesys į sekso nuasmeninimo bei jo pateikimo kaip „meilės“ pakaitalo įtaką vartotojiškai lytiškumo sampratai. Išryškinamas drovumo vaidmuo, lytinį potraukį pakeliant į tikros meilės lygmenį. Drovumas ateina į pagalbą skaistumo dorybei, kurios neįmanoma suprasti atsietai nuo meilės dorybės. Skaistumo dorybė padeda išvaduoti meilę nuo vartojimo nuostatos, o sykiu ir apsaugoti patį asmenį nuo panaudojimo. Šiandien vartojimo nuostata pasidarė pavojingesnė, nes visokiais būdais yra užmaskuojama valioje, visas lytiškumo formas vadinant tiesiog „meile“. Pabrėžiama, kodėl drovumas yra būdingas tik žmogui, kad tai yra natūralus ir savaiminis siekimas, liudijantis, kaip moralinė tvarka siejasi su būties tvarka, su prigimties tvarka. Drovumas yra natūralus būdas atskleisti paties asmens vertę, kuri glaudžiai susijusi su asmens neliečiamumu, su jo nusistatymu nebūti vartojimo objektu.
The article analyses the phenomenon of sexual shyness and its meaning in the context of the appropriate integration of human sexuality into personal life. The human person is the good which cannot be seen as an object to be used therefore it cannot be considered as the object of consumption and as the means to an end. Because of his natural dignity, the human person as a corporal and sexual being is called to develop an appropriate relationship with other human beings, which is the relationship of love. The article is based on the concept of Christian anthropology that the human being is the unity between the body and the soul. It indicates how depersonalised sex and presentation of it as a substitute of “love” influences consumer understanding of sexuality. The role of sexual shyness to elevate sexual attraction to the level of real love is also highlighted. Sexual shyness goes hand in hand with the virtue of chastity that cannot be understood separately from the virtue of love. The virtue of chastity helps to liberate love from consumer attitude at the same time protecting the person from being used. Today the consumer attitude became even more dangerous because it is veiled in willpower and gives the name of “love” to all forms of sexuality. Only humans can be characterised as having the quality of sexual shyness, which is a natural and intrinsic aspiration giving witness to the fact that moral order is related to the inherent natural order. Sexual shyness is a natural way to reveal the intrinsic value of the human person that is closely related to personal inviolability and personal disposition not to be treated as an object of consumerism.