| Abstract: | Straipsnyje atskleidžiama altruizmo filosofinė mintis ir jos raiška etnopedagoginiame kontekste. Analizuojama filosofinė altruizmo problematika, aptariami altruizmo raiškos bruožai, ryškinami kai kurie altruizmo sklaidos lietuvių tautosakoje momentai. Nustatyta, kad pozityvistinę altruizmo koncepciją sudaro tik psichofiziologiniai impulsai. Toks emocinis altruizmas – nepatikimas, ypač kai reikia apsispręsti už altruizmą, atliekant emociškai nemalonias pareigas. Patikimą angažavimosi altruizmo puoselėjimui bazę teikia krikščioniškoji altruizmo traktuotė.
Kadangi tautos kultūros vertybės tiesiogiai siejamos su dvasingumu, tai altruizmas laikomas savaime suprantama ir nuo pat ankstyvosios vaikystės ugdytina lietuvių tautine vertybe. Religinis ugdymas etnopedagoginiame kontekste yra kryptinga pagalba asmens altruizmui plėtoti. Altruizmas bei jo reikšmė socialiai vertingo žmogaus ugdymui etnopedagogikoje yra labai ryškūs. Tautosakos dalis – lietuvių patarlės – tarsi atskleidžia negatyvų požiūrį į altruizmą, tačiau drauge moko apdairumo ir orientuoja į pamatuotą bei saikingą altruizmą.
Ištyrus altruizmo filosofinės minties metmenis ir ryškesnius jos požymius etnopedagoginiame kontekste, tikslinga teikti šias išvadas: 1. Pozityvistinė altruizmo koncepcija implikuoja išskirtinai psichofiziologinius impulsus be jokio transcendentinio prado akcento. Tai rodo, kad emocinio pobūdžio altruizmas nėra patikimas, ypač kai reikia apsispręsti už altruizmą emociškai nemalonioms pareigoms, pvz., socialiniam darbui – ligonių slaugai, vargšų globai ir pan. Patikimą angažavimosi altruizmo puoselėjimui bazę teikia krikščioniškoji altruizmo traktuotė, kuri yra ir senesnė, ir tikslingai bei pragmatiškai, minėto pavyzdžio kontekste, prioritetinė. 2. Tautos kultūros vertybės tiesiogiai siejamos su dvasingumu; altruizmas yra savaime suprantama ir nuo pat ankstyvosios vaikystės ugdytina lietuvių tautinė vertybė; altruizmas tradicinėje bendruomenėje – ypač reikšmingas jaunų žmonių socializacijai, o religinis ugdymas etnopedagoginiame kontekste laikytinas aktualia kryptinga pagalba asmens altruizmui plėtoti. 3. Nepaisant altruizmo ir egoizmo disproporcijos lietuvių tautosakai atstovaujančiuose priežodžių ir patarlių rinkiniuose, altruizmas bei jo reikšmė socialiai vertingo žmogaus ugdymui kaip jo socializacijai liaudies pedagogikoje – labai ryškūs; lietuvių patarlės kaip tautosakos dalis, viena vertus, formaliai tarsi atskleidžia labiau negatyvų požiūrį į altruizmą, kita vertus, moko apdairumo ir orientuoja į protingą, saikingą altruizmą.
The global fragmentary, social disjuncture and indifference of a single person are shown in postmodern epoch. Who is authentic man from archaic-classic side? What is natural mission of person as top value in Christian- European-humanistic context? What is the main birth call? It is forgotten or just purposely unstressed. Consequently the Bologna convention and global creation of knowledge society is neglected. The other point is that altruism and the prosocial behavior expression are intuitively treated as empirical feature of person’s quality. Altruism at the same time makes actual basis of social philosophy and principle for harmonious society. From upon a time upbringing science, hodegetics, was formatting by base of philosophic and folk pedagogic idea of appropriate nation around the world. It makes ground for the life and especially for the sense of life together. It became the academic ground for modern pedagogy, andragogy and for their synthesis – educational sciences.
It should be pointed, that Auguste Comte definition of God changed to humanity. This is way how positivism appears. Atheistic humanity ethic theory of altruism is based on just scientific discoveries and love to humanity as “top entity”. Scientists rate altruism as universally generous principle “leave for somebody sake”. These principles are important from pedagogic side. On one hand it is reaction to spreading selfishness. It is actually to solve this social problem. On the other hand Christian treatment of God is ignoring. But the idea of altruism came by God base before 2000 years. God materialized in human and so solidifies altruism. Then, the problem of purposefulness of education of altruism has risen in the positivism, when the education of altruism in the wide context of existence, sub speciae aeternitatis, is discussed. |
