Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33952
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Gudelis, Regimantas
Title: Lietuviškų chorinių giesmių Šv. Kazimierui tradicijos problematika
Other Title: Lithuanian psalms devoted to St. Casimir (Aspect: choral music)
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas, 2008, nr. 26(54), p. 111-112
Date: 2008
Keywords: Šv. Kazimieras;Chorinės giesmės;Tradicija;Bažnyčia;Giedojimas;Giesmynai;Kompozitoriai;St. Casimir;Choral psalms;Tradition;Church;Singing in churches;Books of psalms;Composers
Abstract: Straipsnyje analizuojama giesmių šv. Kazimierui raida Lietuvoje. Pateikiami svarbiausi tradicijos užuomazgos faktai iš XVII a., aptariamas pirmųjų lietuviškų giesmių publikavimas, geriausios giesmės chorui – J. Naujalio, T. Brazio, taip pat sukurtos lietuvių kompozitorių išeivijoje. Ypač produktyvus casimirianos kūrybos laikotarpis prasidėjo nuo XX–XXI a. sankirtos. Apibrėžiamos būdingiausios žanro plėtros tendencijos, įvardijami geriausi kūriniai, iškeliama tradicijos atsinaujinimo problematika. 1. Lenkijos karalaitį Kazimierą kanonizavus šventuoju, jo garbei pradėta kurti įvairių žanrų muzika. XVII a. pradžioje pasirodė pirmoji lietuviška giesmė, versta iš lotyniško himno. Antroji – O Dieve, tau šlovė ant amžių garbingas šventuose, publikuota P. Šrubauskio giesmyne 1801 m., išsilaikė iki XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių. Šiose giesmėse šv. Kazimieras įvardijamas kaip Lietuvos ir Lenkijos valstybių ir jaunimo globėjas, skaistumo bei pamaldumo simbolis. 2. XX a. pradžioje pasirodė lietuvių autorių originalios kūrybos himnai, motetai, mišios. Sovietinės okupacijos metais naujų giesmių sukurta nedaug, tačiau šį stygių kompensavo išeivijos autorių giesmės. Išeivijoje išleista Šv. Kazimiero giesmių antologija susistemino šio giesmių žanro chorinį repertuarą. 3. Išsivadavus iš sovietinės okupacijos, lietuvių kompozitorių kūryboje atgyja šv. Kazimiero tema. Sukurta gana daug motetinio ir kantatinio pobūdžio kūrinių. Bažnytinių chorų repertuare pastebima tendencija grįžti prie grigališkojo ir liaudiško tipo giesmių. Tai bendresnė maldingumo išraiška, tradicinio religinio ritualo sugrįžimas po sovietinių metų sekuliarizmo.
Following the hermeneutic way of mythopoetic and theopoetic criticism, the conception of movement and immobility in the creative works of O. Milašius and V. P. Bložė has been analyzed in the article. The object of the article is several poems by O. Milašius and two poems by V. P. Bložė. The impulse for comparative analysis has been given by the paraphrases of O. Milašius in the texts of the Lithuanian author. O. Milašius’ tradition is also actualized in A. Nyka-Niliūnas’ texts having symphonic thinking. Thus, in the article the dialogality of the three authors has been searched for and found. The main source of conception of movement and immobility is O. Milašius’ study „Ars Magna“. Movement comprising time and space, body and spirit, mystical relation of movement to the idea of love, absoluteness of immobility reveal themselves in the study. Looking to the semantics and poetics of movement and related actions in the genre perspective, modern lyrical poem and its symphonic and meditational character are emphasized. Both ontological and genre character of the symphony, personalism and dialogality characteristic to both religious and literary meditation are important for the analysis. Symphonic meditational model of a lyrical poem draws attention to the combination of epical, lyrical and dramatical element especially significant to O. Milašius’ and V. P. Bložė’s poetical conception of movement. In O. Milašius’ poetry the mystery of movement unclosed in meditational state of revelation is embodied by the poetics of intense conversation (address). Mother is the you of the conversation through which the identity of love and movement possible to be perceived only by child’s wisdom is most distinctly shown. The symbolism of body in the mystery of movement gains the Franciscan mysticism of nature and everyday life. The topics of both love and eternity as absolute immobility include the Christian relation. Uttered word emerges as one of the most interesting poetical actions having the symbolism of religious doxology. Although with the absence of the power of the uttered word to the same extent in V. P. Bložė’s poetry some of his poems are structurized as unities of the odds of symphonic conversation having meditational relation; and writing manifests as one of the most important and symbolically polysemantic actions equal to the sacrality of O. Milašius’ uttered word, particularly Amen. The analysis of the uttered and written word shows different conception of sacred time in poetical reality of movement. On the other hand, it is possible to find similar experience of time embodying meditational encounter.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33952
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33952
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2008, nr. 25(53)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

40
checked on Aug 17, 2019

Download(s)

36
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.