Judėjimo ir nejudamybės paslaptis Oskaro Milašiaus ir Vytauto Petro Bložės poezijoje

Abstract

O.Milašiaus ir V. P. Bložės kūrybai būdinga poetinė judėjimo ir nejudamybės samprata. Konkretūs veiksmo vaizdiniai ir prasminis jų laukas straipsnyje nagrinėjami aktualizuojant teopoetinį ir mitopoetinį kūrybos akiratį, meditacinį ir simfoninį poemos kaip žanro charakterį. Išeities tašku dviems autoriams lyginti tampa O. Milašiaus studija „Ars Magna“, šio autoriaus parafrazės V. P. Bložės poezijoje, idėjinis-semantinis bei stilistinis poetų dialogiškumas. Lyginamasis judėjimo perspektyvos nagrinėjimas leidžia įsigilinti į O.Milašiui būdingą poetinį pokalbio ir apskritai ištarto žodžio simboliškumą, meilės ir judėjimo santykį, kūno ir gamtos pasaulio reikšmingumą žemiško judėjimo patirtyje ir jos pėdsakų turinčios amžinybės įsivaizdavime. Pasirinkta nagrinėjimo perspektyva atskleidžia savitas metaforiškas bei simbolines ėjimo, vaikščiojimo, tęsinio, rašymo ir namų ieškojimo – svarbiausių veiksmų dviejose V. P. Bložės poemose – sąsajas, simfoninį jų komponavimo pobūdį. Stabtelėjimas, meditacija naktyje ir mirtis V. P. Bložės kūryboje iškyla kaip individualios nejudamybės būsenos, atviros ir O. Milašiaus vaizdinijai bei stilistikai.

Following the hermeneutic way of mythopoetic and theopoetic criticism, the conception of movement and immobility in the creative works of O. Milašius and V. P. Bložė has been analyzed in the article. The object of the article is several poems by O. Milašius and two poems by V. P. Bložė. The impulse for comparative analysis has been given by the paraphrases of O. Milašius in the texts of the Lithuanian author. O. Milašius’ tradition is also actualized in A. Nyka-Niliūnas’ texts having symphonic thinking. Thus, in the article the dialogality of the three authors has been searched for and found. The main source of conception of movement and immobility is O. Milašius’ study „Ars Magna“. Movement comprising time and space, body and spirit, mystical relation of movement to the idea of love, absoluteness of immobility reveal themselves in the study. Looking to the semantics and poetics of movement and related actions in the genre perspective, modern lyrical poem and its symphonic and meditational character are emphasized. Both ontological and genre character of the symphony, personalism and dialogality characteristic to both religious and literary meditation are important for the analysis. Symphonic meditational model of a lyrical poem draws attention to the combination of epical, lyrical and dramatical element especially significant to O. Milašius’ and V. P. Bložė’s poetical conception of movement. In O. Milašius’ poetry the mystery of movement unclosed in meditational state of revelation is embodied by the poetics of intense conversation (address). Mother is the you of the conversation through which the identity of love and movement possible to be perceived only by child’s wisdom is most distinctly shown. The symbolism of body in the mystery of movement gains the Franciscan mysticism of nature and everyday life. The topics of both love and eternity as absolute immobility include the Christian relation. Uttered word emerges as one of the most interesting poetical actions having the symbolism of religious doxology. Although with the absence of the power of the uttered word to the same extent in V. P. Bložė’s poetry some of his poems are structurized as unities of the odds of symphonic conversation having meditational relation; and writing manifests as one of the most important and symbolically polysemantic actions equal to the sacrality of O. Milašius’ uttered word, particularly Amen.