Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33924
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Vorevičienė, Jurgita
Title: Trečiasis sektorius ir socialinė gerovė; nevyriausybinių organizacijų vaidmuo gerovės valstybėje
Other Title: The third sector and social welfare: the role of non-governmental organizations in the welfare state
Is part of: Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2016, nr. 7(2), p. 49-71
Date: 2016
Keywords: Nevyriausybinės organizacijos;Trečiasis sektorius;Socialinė gerovė;Gerovės valstybė;Non-governmental organizations;Third sector;Social welfare;Welfare state
Abstract: Straipsnyje aptariamas nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo socialinės gerovės srityje joms vykdant veiklą ir teikiant paslaugas gerovės valstybėje. Pristatoma NVO samprata ir raida, jų klasifikacija. Atskleidžiama NVO dalyvavimo prasmė ir reikšmė socialinės gerovės užtikrinimo srityje, be kurios visuomenė lieka neįtrauki, padrika, kupina nerealizuotų lūkesčių ir uždarumo. Tokios valstybės negalima vadinti gerovės valstybe, garantuojančia savo piliečiams saugumą, individo laisvę ir tuo pat metu – bendruomenišką sutelktumą. Pagrindiniai tyrimo rezultatai susiję su tuo, kad Lietuva, kitaip nei Vakarų Europos valstybės, vis dar kuria savo trečiąjį sektorių, tokių organizacijų veiklos tradicijas. Stebimas aktyvus bendruomenės įsitraukimas į pilietinę veiklą leidžia daryti prielaidą, kad nevyriausybinis sektorius Lietuvoje pasidarys aktyvus ir įtraukiantis vis didesnę pilietiškai angažuotą ne tik jaunimo, bet ir kitų amžiaus grupių bei socialinių sluoksnių visuomenę. Teikiama prielaida, kad individualizmas modernioje visuomenėje nėra didžiausia yda, kaip ją siekiama išryškinti ir aktualizuoti. Atvirkščiai, tai kaip tik gali tapti pranašumu, jei ši naujųjų laikų bendruomenės savybė bus panaudota ir nukreipta tinkama, t. y. inovatyvios realizacijos linkme, siekiant inovacijų ir trečiajame, ir kituose socialine gerove suinteresuotuose sektoriuose. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad dėl skirtingos nei Vakarų Europos valstybių istorinės, socialinės, ekonominės situacijos kitaip vystėsi, formavosi ir nevyriausybinis sektorius Lietuvoje: vangiau, ne taip plačiai. Tačiau procesas palengva įsibėgėja, atsiranda tradicijos, vystosi aktyvi, smalsi pilietinė visuomenė, trokštanti savo žinias, gebėjimus realizuoti įprasminančia veikla, tam pasitelkdama nevyriausybinio sektoriaus organizacijas.
The article discusses the role of non-governmental organizations (NGOs) in terms of their economic operations and service provision in a welfare state. The concept, development and classification of NGOs are briefly reviewed because third sector organizations are integral to the development of democracy, engagement of civil society and the existence (or lack) of cohesion and solidarity. NGO participation is significant in guaranteeing social welfare since a society devoid of social welfare is an excluded and scattered one imbued with citizens’ unfulfilled expectations and closed-mindedness. Such a state could not be considered a welfare state that ensures safety to its citizens, individual freedoms and social unity. The author argues that in comparison to other Western European countries, Lithuania is still developing its third sector and its traditions. The noticeably strong engagement of community in civic activities allows the author to make an assumption that the Lithuanian NGO sector might become active in the future and it might include a larger part of the society ranging from the civic-minded youth to other age groups and social strata. The author argues that individualism should not be treated as the worst vice of modern society. On the contrary, individualism as a feature of modern community could become advantageous if properly used and channeled towards the pursuit of innovation in both the third and other sectors interested in social welfare. The results of the analysis also demonstrate that the NGO sector in Lithuania differs from the one prevalent in other Western European countries because it grows slowly and unevenly. However, its growth has been intensifying due to the strengthening of civil society and the invention of new traditions of civic activism.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33924
http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.7.2.3
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33924
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, nr. 7(2)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

504
checked on May 31, 2020

Download(s)

880
checked on May 31, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.