Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33922
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Indriliūnaitė, Rasa
Title: Gyvenimo istorijos tyrimo perspektyvos: benamystės atvejis
Other Title: Using a life-story approach in researching homelessness
Is part of: Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society : journal of social research. Kaunas; Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus leidykla, 2016, nr. 7(2)
Extent: p. 93-111
Date: 2016
Note: ISSN 2335-8777 (online)
Keywords: Gyvenimo istorijos tyrimas;Biografinis tyrimas;Benamystė;Benamis;Life history research;Biographical approach;Homelessness;Homeless person
Abstract: Gyvenimo istorijos tyrimo prieigos suklestėjimas siejamas su vadinamuoju „biografiniu posūkiu“, kai skirtingose disciplinose atsigręžta į gyvenimo pasakojimą kaip asmens išgyventą unikalią patirtį, kurią formuoja įvairūs socialiniai, kultūriniai, politiniai kontekstai ir aplinkybės, neišvengiamai darančios įtaką savęs suvokimui ir įgytos patirties vertinimui. Biografinė tyrimo prieiga ir naratyvo analizės technikos yra gana plačiai taikomi marginalizuotų visuomenės grupių tyrimuose ne tik dėl galimybės chronologiškai atkurti struktūruotą asmens gyvenimo pasakojimą, bet ir pasitarnauja kaip vadinamasis išlaisvinimas pasakojant, dekonstruojant socialines normas ir procesus, neišvengiamai formuojančius asmeninio gyvenimo trajektorijas. Refleksyvusis naratyvinio tyrimo dėmuo, anot A. Giddenso (2000), įgalina gyvenimo istoriją pasakojantį asmenį peržvelgti savo praeitį per numatomos ateities prizmę ir konstruoti bei permąstyti savąją tapatybę. Apžvelgus gyvenimo istorijos analizės galimybes benamystės tyrimuose šio metodo taikymas iliustruojamas gyvenimo istorijos interviu pavyzdžiais
The popularity of the narrative inquiry and biographical approach in the last few decades of the 20th century is associated with the so called ‘biographical turn’, when different disciplines turned towards life narrative as a unique experience of a person shaped in different social, cultural and political contexts and circumstances that have an inevitable influence on his/her self-identity and on the ways he/she makes sense of their experience. Biographical approach and the life history method are rather widely applied in the research of marginalised social groups because it reconstructs a chronologically structured personal life narrative and also sets an individual free through a narrative by deconstructing social norms and processes that shape the trajectories of a personal life. According to Anthony Giddens (2000), the reflexive element of the narrative inquiry enables a person telling his/her life history to see his/her past through the prism of a foreseen future and to construct and reconsider his/her identity. The application possibilities of biographical research strategies in the research of homelessness are reviewed and illustrated with life history interviews
Internet: https://doi.org/10.7220/2335-8777.7.2.5
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33922/1/ISSN2335-8777_2016_N_7_2.PG_93-111.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33922
https://doi.org/10.7220/2335-8777.7.2.5
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, nr. 7(2)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.86 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

188
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

154
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.